Respublikinės vėžių gaudymo ir virimo varžybos Kupiškio mero taurei laimėti 2014-07-26 – 2014-07-27

Respublikinės vėžių gaudymo ir virimo varžybos Kupiškio mero taurei laimėti 2014-07-26 – 2014–07–27

PROGRAMA

I diena – ŠEŠTADIENIS (2014-07–26)
18.00 – Šventės atidarymas

19.00 – Vėžiavimo varžybų pradžia

21.00 – Vakarienė (visi grįžta į krantą, vėžių gaudymo priemonės gali būti paliktos vandenyje).

22.00 – Žaidimai. Komandų prisistatymas. Diskoteka.


II diena – SEKMADIENIS (2014-07–27)
8.00 – Vėžių gaudymo varžybų pabaiga (vėžiaujama visą naktį)

Sugautų vėžių skaičiavimas, rūšiavimas.

9.00 – Pusryčiai. Vėžių virimas.

10.30 – Virtų vėžių patiekimas vertinimui

11.30 – Apdovanojimai

„Daugiausiai vėžių pagavusi komanda“

„Gardžiausias ir estetiškiausias vėžių patiekalas“

„Išradingiausia stovyklavietė“

„Didžiausas vėžys“

13.00 –Stovyklaviečių tvarkymas. Šventės pabaiga.

PASTABA

Už stovyklaviečių įrengimą, priešgaisrinį stovį, šventėje dalyvaujančių komandų narių ir jų svečių saugų elgesį, saugumą, už stovyklavietės teritorijos sutvarkymą išvykstant, atsakingi komandų vadovai. Draudžiama prie stovyklaviečių kirsti medžius, šiukšlinti ar kitaip teršti aplinką. Draudžiama kūrenti laužus nepasiruošus tam vietos.

Organizatorius: VšĮ Kupiškio r. turizmo ir verslo informacijos centras
Taisyklės ir sąlygos

Šventės vieta: Bagdonių poilsiavietė prie Kupiškio marių

Komandos dalyvavimo mokestis 60 Lt.

Vėžiavimo varžybose dalyvauja tik komandos sudarytos iš ne mažiau kaip 3 žmonių;

Varžybose gali dalyvauti tik pilnamečiai asmenys. Jaunesni asmenys gali dalyvauti kartu su tėveliais, arba pateikę raštišką tėvų sutikimą.

Komanda gali naudotis ne daugiau kaip 15 bučiukų ar samtelių. Bus tikrinama.

Vėžiaujama nuo kranto, arba valtimi (turėti savo);

Vėžius gaudyti rankomis draudžiama.

Gaudyti galima ne mažesnius kaip 10 cm vėžius (vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo). Pagauti mažesni vėžiai bus skaičiuojami ir rūšiuojami paleidimui.

Kiekviena komanda individualiai pasirūpina vėžių gaudymo priemonėmis ir įrankiais;

10. Kiekviena komanda individualiai pasirūpina vėžių virimui bei patiekimui reikalinga įranga (puodu, skirtu virti ant laužo, malkomis, indais ir kitomis reikalingomis priemonėmis);

Kiekviena komanda turi turėti komandos vadovą;

Visi dalyviai pasirūpina maistu, gaiviaisiais gėrimais sau ir draugams;

Visi dalyviai pasirūpina savo komandos stovyklavietės įrengimui skirtomis priemonėmis;

Vandeniu vėžių virimui pasirūpina organizatoriai;

Rezultatus skaičiuos specialiai sudaryta komisija;

Apdovanojamos komandos nugalėtojos.

Išankstinė registracija iki 2014-07-25 dienos 15 val. Vėžiavimo čempionato dalyviai užpildytą anketą turi atsiųsti el. paštu: kupiskisturizmas@zebra.lt; Daugiau informacijos tel. +370 459 52 505,

Rekomendacijos varžybų dalyviams

Sugauti vėžiai laikomi kuprinėje, maišelyje arba pintinėje. Norint vėžius išlaikyti gyvus ilgesnį laiką (savaitę ir kartais ilgiau), patartina juos sukrauti į pintinėlę su drėgnomis samanomis ir laikyti vėsioje vietoje, prie +6C vėžiai užmiega ir ilgiau išlieka gyvi.

Prieš verdant tikrinkite ar vėžys gyvas. Išvirusių vėžių, jei jie buvo gyvi, uodegėlės būna susirietusios.

Vėžiai – įdomūs gyvūnai ir juos dera pažinti kiekvienam žvejui ir vėžienos smaguriui.

Daugiau informacijos: http://www.info.kupiskis.lt/2014/07/09/4441/



Apie vėžių gaudymą rekomenduoju pažiūrėti laidos įrašą:

Laida "Apie žūklę" 21013 08 17. Vėžių gaudymas

Valstybės dieną visi žvejos nemokamai

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, galima žvejoti nemokamai visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose ir Nemuno deltos regioniniame parke – nereikės nei mėgėjų žvejybos leidimo, nei žvejo mėgėjo bilieto.
Mėgėjų žvejybos leidimus arba žvejo mėgėjo bilietus ir liepos 6-ąją turės įsigyti norintieji žvejoti jūroje, privačiuose telkiniuose ir tuose telkiniuose, kuriuose organizuota limituota (licencinė) žvejyba. Tai numato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės.
Mėgėjų žvejybos leidimą limituotai žvejybai turės įsigyti norintieji žvejoti šiuose išnuomotuose vandens telkiniuose: Šiaulių r. Gudelių ežere, Vilniaus r. Varniškių ež., Druskininkų sav. Ilgio ež. ir Vijūnėlės tvenkinyje, Alytaus r. Vabalių ež., Skuodo r. Barstyčių tvenkinyje, Anykščių r. Pagojės tvenkinyje, Zarasų r. Vykežerio, Vykežerėlio, Sniūčio, Vasakno ežeruose ir Šventosios tvenkinyje, Vilkaviškio r. Alvito ežere, Molėtų r. Malkėsto ir Ilgio ežeruose, Prienų r. Kašonių ež., Kazlų Rūdos sav. Gulioniškės tvenkinyje.
Žvejo mėgėjo kortelę limituotai žvejybai turės įsigyti norintieji žvejoti šiame neišnuomotame vandens telkinyje – Merkio upėje nuo Ožkelaičių tilto iki Baltarusijos sienos (Ožkelaičių tiltas yra tarp Jašiūnų ir Rūdninkų).
Limituota karpių žvejyba organizuota Alytaus r. Talokių ežere, Varėnos r. Krūminių tvenkinyje, Anykščių r. Smulkio ež., Ignalinos r. Joskučio ež., Vilniaus r. Musios ež. Pagal Mėgėjų žvejybos taisykles visus mažesnius nei 40 cm karpius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį.
Žvejybos leidimus ir bilietus galima įsigyti internetu naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS), taip pat „Perlo“ terminaluose ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose.
Žvejoti draudžiama tuose vandens telkiniuose, kurie yra valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, Kniaupo įlankoje, Nemune 500 m žemiau Kauno HE užtvankos ir kituose vandens telkiniuose, kuriuose pagal Mėgėjų žvejybos taisykles mėgėjų žvejyba bet kokiais įrankiais ar būdais draudžiama ištisus metus.
Žvejojant liepos 6-ąją, kaip ir visomis kitomis dienomis, privalu laikytis mėgėjų žvejybos reikalavimų. Aplinkos ministerija primena, kad draudžiama gaudyti lašišas, šlakius, sykus, neįsigijus žvejo mėgėjo kortelės šioms žuvims žvejoti. Kitas žuvis galima gaudyti laikantis leidžiamų sugauti žuvų kiekių ir jų dydžių, naudojant žvejybai ne daugiau, nei leidžia taisyklės, žvejybos įrankių ir kabliukų.
Lietuvoje nemokamai žvejoti galima dukart per metus – liepos 6-ąją ir rugpjūčio 15-ąją.

Mažesnę nei 45 cm lydeką – ne į maišą, o atgal į vandenį

Nors Mėgėjų žvejybos taisyklės vidaus vandenyse numato, kad minimalus leistinas gaudyti lydekų dydis – 45 cm, šio reikalavimo paiso ne visi. Utenos RAAD pareigūnams įkliuvo 3 piliečiai, sugavę mažesnes nei lestina lydekas, praneša Aplinkos ministerija.
Praėjusį savaitgalį Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tikrino spiningautojus ir nustatė, kad Asalnykščio ežere (Ignalinos r.) žvejojęs zarasiškis turėjo sugavęs dvi lydekas, kurių ilgis nesiekė ir 40 cm. Tokią lydeką pagavo ir Asėkos upėje (Ignalinos r.) žvejojęs pilietis. Daug mažesnę nei leistina lydeką sužvejojo dar vienas žvejys, lydekas gaudęs Pliaušio ežere (Utenos r.).
Visiems minėtiems asmenims už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai ir bus skirtos administracinės baudos. Už sugautas mažesnes negu leistina lydekas teks sumokėti dar po 545,50 Lt už kiekvieną.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagavus mažesnę nei leidžiama lydeką, ją reikia nedelsiant paleisti.

Meškeriotojo žinynas. Kas ir kur kimba birželį?

Sinoptikai sako, kad pavasaris šiemet buvo gana tipiškas mūsų platumoms, tačiau meškeriotojai – kitokios nuomonės, nes akivaizdu, kad polaidis nuslūgo pernelyg greitai, kad lėtai šilo per žiemą atvėsę ežerų vandenys, vėlavo ešerių ir kuojų nerštas, o Nemuno deltoje gegužės pabaigoje nepastebėtas didysis plakių kibimas, kurio laukia daugelis šios žuvies aistruolių. Pirmąją vasaros dieną kepina saulė, tačiau spėti koks bus birželis sunku ir dar sunkiau spėti, kaip šį mėnesį kibs žuvys?

Aukšlių aktyvumas
Vajuonio ežero, telkšančio Aukštaitijos nacionaliname parke, pakrantes užplūdo aukšlės, kurios mėnesio pabaigoje išneršė ir dabar taip intensyviai maitinasi viskuo, kas tik praryjamo atsiduria jų akiratyje, kad, vietinių meškeriotojų nuomone, nugvelbia sliekus iš panosės net karšiams. Aukšlės – visą birželį bus puikus paguodos prizas patyrusiems meškeriotojams, o jauniesiems – rimtas išbandymas, nes aukšles meškerioti nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kur aukšlės, ten ir ešeriai – birželis taip pat jų kibimo mėnuo. Šias žuvis upėse geriau vilioti sukrėmis ir aukšles primenančiais vobleriais, o ežeruose – guminukų kinkiniais, kurie susideda iš pavadėliais pritvirtintų prie valo 2-3 žuvelės formos guminukų, kurių ilgis neviršija 3,5 cm.
Pravalo ežero meškeriotojai prognozuoja, kad, po pirmosios šiltų naktų savaitės, prasidės lynų kibimas, todėl nereikėtų praleisti progos pameškerioti lynus, jei turite savo meškeriojimo vietelių sąraše seklų, vandenžolių gožiamą ežerą. Na, o giliuosiuose ežeruose lynų kibimas paprastai sustiprėja liepos mėnesį. Birželį lynų masalas – stambus ryškiai raudonas sliekas.
Beje, nepamirškite, kad visą birželį puikiai kimba karosai, o nuo mėnesio vidurio pradeda vasaros ganyklose lankytis karšiai. Birželį jie kimba arčiau krantų, todėl juos galima sėkmingai meškerioti nuo lieptų, šalia kurių yra zona, į kurią nuolat įberiama jauko. Karšius šį mėnesį jau galima vilioti šaldžiais kukurūzų grūdais, netgi perluotės mėsa, tačiau geriausias masalas iki pat vidurvasario – stambus dirvinis sliekas arba keletas mėšlinių sliekų, suvertų ant vieno kabliuko.
Kuojos birželį taip pat rytais pradeda sukinėtis prie lieptų. Auštant prie jų susirenka plakiai, dažniausiai smulkūs, o apie aštuonias plakių tuntus nuveja kuojos. Tada ir patartina verti ant kabliuko kukurūzo grūdą, ant geluonies pasmeigti musės lervą ir šį sumuštinį užmesti į 3-4 m gelmę, kurioje kursuoja stambiosios kuojos, Daugų ežero meškeriotojų pramintos „smetoninėmis“.

Dambos ir pragiedruliai
Birželį Nemuno meškeriotojai vadina dambų mėnesiu neatsitiktinai: kai polaidžio vandenys galutinai nuslūgsta žuvys ima telktis prie dambų, kurios buvo supiltos maždaug prieš šimtą metų, kad krantų pernelyg neišplautų potvyniai. Dambų zonoje telkiasi visos žuvys, aptinkamos Nemune: čia laikosi karšių ir plakių būreliai, kuojos, pūgžlių tuntai, pasitaiko karpių, užuoglaudose grobio tyko lydekos, už dambų išplautuose duburiuose medžioja šamai ir sterkai, o palei pat pagrindinę srovę kursuoja aukšles vaikantys salačiai. Todėl dambų zonose meškerioti gali visi be išimties, nes čia yra sąlygos ir plūdininkams, ir spiningininkams, ir dugninių aistruoliams.
Tačiau vienas įdomiausių birželio laimikių – šapalas. Šis upių korsaras birželį stveria viską, kas valgoma, taip godžiai, kad stambų storasprandį galima suvilioti net lydekų kalibro guminuku, o karvabalį imituojantį vobleriuką šapalas persekioja iki kranto. Šapalai ties dambų smaigaliais, kur yra silpnesnės tėkmės zona pasirodo tada, kai iš jos pasitraukia triukšmą keliantys salačiai. Paprastai tai būna tarp aštuntos ir devintos valandos ryto. Na, o pat geriausias oras – apsiniaukę su pragiedruliais, mat, tokiomis dienomis šapalai ilgiausiai puotauja ir nepasitraukia į upės vidurį.

Sterkų puotos Po neršto sterkų patinai lieka prie lizdų, kuriuose bręsta ikreliai, o paskui kurį laiką saugiai tūno išsiritęs mailius. Na, o patelės leidžiasi į Nemuno deltos duburius ir Kuršmarių platybes, kur pilna lengvo grobio – stintelių. Pirmas ženklas, pasak Kuršmarių meškeriotojų, kad sterkai jau pasirodė medžioklės plotuose, trumpas rytinis ešerių kibimas. Kol medžioja sterkai, ešeriai laikosi atokiau ir įsisuka į stintelių būrius tik tada, kai didieji broliai nueina pietų pogulio. Nemuno deltoje sterkus galima sėkmingai gaudyti senoviniu stiliumi – sunkiomis blizgėmis, plukdomomis palei dugną. Šis metodas toks pat veiksmingas kaip ir prieš pusę amžiaus, tačiau juo retai kas besinaudoja, nes daug paprasčiau sterkus vilioti guminukais. Šis masalas daugeliui meškeriotojų parankesnis ir Kuršių mariose: greičiau nugrimzta į reikiamą gelmę, o ir plukdyti jį paprasčiau.
Tačiau padėtis keičiasi, kai reikia parinkti tinkamą masalo spalvą. Su blizgėmis viskas aišku – nuo seno rezultatyviausios variaspalvės blizgės, kurios prieš žūklę pašveičiamos žiupsniu smėlio, o štai guminukų reikia turėti visą šūsnį – nuo klasikinio balto iki akį rėžiančių salotinių masalų, kurių pažiaunės padažytos raudonai. Niekada negali nuspėti, kokios spalvos guminukai labiausiai žadins sterkų apetitą konkrečiu metu?

Plekšnių stilius
Baltijos priekrantėje taip pat yra ką birželį veikti meškeriotojui. Netgi galima suderinti saulės vonias ir meškeriojimą, nes paplūdimių atabraduose, kur yra duburių, gerai kimba plekšnės. Jei masalas užmetamas už atabradų ribos galima tikėtis ir žiobrio ar karšio kibimo. Šios žuvys atplaukia iš lagūnų ir ganosi priekrantėje kartu su plekšnių tuntais.
Meškeriojimui pliažuose reikia tinkamai pasiruošti, kad netektų nusivilti. Pirma, patartina įsigyti nors vieną „surf“ stiliaus dugninę (4-4,5 m), kuria užmetami svareliai iki 200 g. Žinoma, geriausiai meškerioti dviem sunkasvorėmis dugninėmis, kurios įtvirtinamos ant specialaus trikojo, nes jomis aprėpiamas platesnis sektorius ir lengviau aptikti plekšnių susitelkimo vietą. Galima naudotis ir paprastesniais laikikliais, kurie susideda iš plastiko vamzdelio ir atlenkiamo smaigo.
Jis įbedamas į smėlį, o į plastiko vamzdelį įtvirtinamas meškerykotis. Šiuose laikikliuose meškerykočius taip pat galima įtvirtinti beveik vertikaliai, o tai labai svarbu, kad valą kuo mažiau plaktų bangelės ir lengviau būtų pastebėti plekšnės kibimą. Geriausias masalas vilioti plekšnes ir kitas priekrantės žuvis – sliekas ir vietinė Baltijos krevetė, kuri aptinkama tuose pačiuose paplūdimiuose įsiraususi į smėlį.
Spiningininkai Baltijos paplūdiniuose birželį turi šansą sumeškerioti vėjažuvę, šlakį ar lašišą. Įrankis – 2,7-3,3 m ilgio spiningas, kuriuo svaidomi masalai iki 50 g. Patartina meškerioti įsibridus, kad pavyktų toliau nusviesti masalą. Tad, vykdami prie jūros, nepamirškite į meškeriotojo krepšį įsimesti bridkelnes.

Žuvų kibimas birželį
Žuvis	Kibimas	Vieta	Masalas, jaukas
Kuoja	Gerai	Ežerų ir upių pakrantės su vandens augalija, rytais ir vakarais įlankose, upėse už pylimų, sietuvose su grįžtamąja srove, užuolankose už virtuolių, stambiosios – žvyrduobėse, susisiekiančiose su upėmis, o ežeruose – 3-6m gylyje vietose su dumblėtu dugnu.	„Kuoja“, „Universalus“, saulėgrąžų išspaudos, sudrėkinti džiuvėsiai.Šutinti grūdai, apsiuva, sliekas, musės lerva, duona ir tešla, dumbliai.
Raudė	Gerai	Vandens augalija apžėlusiose plotuose, ypač šiltu oru, lynojant.	Musė, musės lerva, apsiuva, lašalas, vienadienė, dirbtinė muselė, tešla, sliekas. „Kuoja“, „Universalus“, šutinti grūdai, duona.
Lydeka	Pirmąją mėnesio pusę labai gerai, antrąją silpniau.	Ežeruose rytais ir vakarais prie sėklių, kitu metu – įlankose arba plotuose iki 3m gylio su žolėtu dugnu, senvagėse ties apžėlusiais krantais, upėse  - ruožuose su užuolankomis, duobėse, ties akmenimis, užutėkiuose su vandens augalija.	Gyva ir negyva žuvelė, guminukas, vidutinio dydžio sukriukė, vobleris,  vartiklė, stambus guminukas, „cikada“ giliuose ežeruose, 8-10 cm guminukai, sukrės sekliose vietose.
Salatis	Vidutiniškai	Upėse ties ištakų žiotimis, sraunumose žemiau rėvų, ties duobėmis su sukūriais, smėlėtose sietuvėlėse prie krantų rytais, sraunumose saulėtomis dienomis ir pavakary.	Devonas, nedidelė  vartiklė, mažos sukrės, žuvytės formos guminukai (ypač žemupiuose), „minnow“ tipo vobleriai.
Sterkas	Neblogai, silpniau antroje mėnesio pusėje.	Upėse ties srove, kur kietas dugnas, yra kerplėšų, virtuolių, kitur – kur kietas dugnas.	Ilga ir siaura blizgė, vobleris, „long“ tipo sukrė, guminukas, gyva ir negyva žuvytė, žuvies mėsos porcija, galvakablis su musele.
Ešerys	Aktyvus, kimba gerai, ypač pratakiuose ežeruose ir upėse visą mėnesį.	Saulėtais rytais ties užtvankomis ir žemiau jų, tylesnėse nedidelių upių vietose, ežeruose prie užtakų žiočių, mailiaus susitelkimo vietose ties meldynais, žolėtose vietose iki 2m gylio.	Sukriukė, nedidelis vobleris, uodeguotoji vartiklė, guminukas, tvisterinė sistemėlė, sliekas, mailius, dėlė.
Šapalas	Gerai visą mėnesį.	Ankstyvais ūkanotais, bet šiltais rytais, tokiom pat pavakarėm, ties smėlėtomis sietuvomis arba jose, prie apžėlusių pakrančių, saulėtomis dienomis žemiau slenksčių.	Maža sukrė, mikrovobleris, mikroguminukas, dėlė, vingilys, dirbtinė muselė, duona, žirniai, šutinti grūdai.
Karšis	Mėnesio pradžioje dar neršia, o paskui pradeda intensyviai kibti.	Būriuojasi netoli nerštaviečių – ežerų ir upių įlankose, atvirose ramiose vietose su molingu arba dumblėtu dugnu.	Sliekas, makaronai, žirniai, apsiuva, blynas, musės lerva. „Karšis“, šutinti žirniai, saulėgrąžų išspaudos, duona, kviečiai.
Ungurys	Pirmą mėnesio pusę vidutiniškai, antrąją – gerai, ypač audringomis, šiltomis naktimis, prieš perkūniją.	Ežeruose smėlėtose vietose prie meldų, netoli žolėtų vietų, upelių žiotyse, tekančiame vandenyje - giliuose užutakiuose, duburiuose.	Dideli sliekai, negyva žuvelė, varlė, graužavirba, vėžiena. „Ungurys“, sukrešėjęs kraujas, žuvelių liekanos.
Plekšnė	Gerai	Baltijos pliažuose, prie jūros vartų, Kuršių mariose, Nemuno žemupyje.	Sliekas, krevetė.

Pavasarinės žūklės gudrybės

Mobili žūklė plūdine meškere nedideliame į ežerą įtekančiame upelyje yra labai įdomi. Taip žvejojant nereikia jaukų, užtenka masalo ir lengvos teleskopinės plūdinės meškerės, nes su ja patogiausia keliauti upelio pakrantėmis.
Pavasaris – žūklei itin palankus metas, bet ne visada džiugina geras laimikis. Dažniausiai nesiseka dėl nederamai pasirinktos vietos ir netinkamai sukonstruotos plūdinės meškerės sistemėlės, rečiau – netinkamai parinkto masalo. Pavasarį su masalais labai nepažaisi – patikimas universalus masalas yra uodo trūklio lervos, tinka ir musių lervos.
Vieta žūklei pasirenkama nebūtinai vaikštant upės krantais. Einant pakrante galima surasti gerų vietų, bet ir žvejojant toje pačioje vietoje galima pagauti skirtingą laimikį. Jei vanduo aukštas ir drumstas, o srovė stipri, masalo vedimas upės viduriu gali būti nesėkmingas. Masalą vedant prie pat kranto, kur srovė silpnesnė, rezultatai gali būti visiškai kitokie. Žvejoti prie kranto nėra lengva: čia srovė nevienoda, trukdo apsemti krūmai. Tačiau derėtų įsidėmėti, kad jei vanduo labai aukštas, žuvys laikosi ten, kur srovė silpnesnė arba jos visai nėra.
Jei tokiomis sudėtingomis sąlygomis žvejojama plūdine meškere, reikia labai atidžiai parinkti visus sistemėlės elementus ir juos suderinti. Beje, vieną kartą suderinti dažnai nepakanka – einant upės pakrante dažnai keičiasi sąlygos, todėl plūdinės meškerės sistemėlę tenka koreguoti. Kodėl vienas žvejys, atsistojęs vienoje vietoje, pagauna žuvų, o kitas toje pat vietoje nepagauna? Priežastis yra masalo vedimas, kuris labai priklauso nuo sistemėlės svarelių svorio ir išdėstymo.
Pasirinkus žūklės vietą, reikia kruopščiai atlikti dar kelis darbus: pamatuoti gylį, įvertinti srovės greitį, sužinoti, ar ant dugno nėra žolių ir kitų kliuvinių. Reikia žinoti ir tai, kad kuo srovė stipresnė, tuo labiau ji veikia valą, tad tokiomis sąlygomis geriau naudoti plonesnius valus.
Žvejojant pavasarį nedidelėje upėje, svarelių sistemėlę reikėtų konstruoti iš kelių užspaudžiamų švino rutuliukų. Pasikeitus sąlygoms tokią sistemėlę bus lengviau pakoreguoti. Jei žvejojama ten, kur srovė stipresnė, svarelius reikėtų sustumti į vieną vietą. Tada visas svarelių svoris bus viename taške. Priėjus vietą, kur vanduo gana ramus, švino rutuliukus galima paskirstyti lygiais atstumais.
Pavasarį žvejojant upėje, svarbu tinkamai pasirinkti masalo vedimo stilių. Jei leidžiama plūdei laisvai dreifuoti pasroviui ir nekimba, verta pamėginti masalą prilaikyti. Dažniausiai net trumpai jį prilaikius, kai masalas šiek tiek pakyla nuo dugno, pasiekiama gerų rezultatų. Kai kada masalą tenka prilaikyti ilgiau. Jei masalas vedamas kelis kartus ir niekas nekimba, vertėtų keisti vietą arba masalo vedimo stilių. Jei žuvis toje vietoje yra ir masalas patiekiamas tinkamai, ji visada sureaguoja iš karto, nelaukia, kol masalas bus patiektas kitą kartą. Bet jei žuvis yra, o masalas patiekiamas netinkamai, ji nekibs.
Jeigu pagavus porą žuvų kurį laiką nebekimba, derėtų pabandyti kitaip vesti masalą arba keisti vietą. Neverta tikėtis, kad žūklė vienoje vietoje bus sėkminga visą dieną – mažuose upeliuose situacija nuolat keičiasi.

Sekmadienį jau bus galima gaudyti lydekas

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad lydekas draudžiama žvejoti iki balandžio 20 dienos. Tačiau šiemet balandžio 20-ąją lydekas jau bus galima gaudyti.

Tą dieną draudimas jas žvejoti nebegalios, nes bus sekmadienis, o pagal minėtąsias taisykles tokie žvejybos draudimai nebegalioja paskutinę draudimo dieną, jeigu ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

Taip pat Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad tuo atveju, kai pirmoji draudimo žvejoti diena yra savaitgalis arba valstybinė šventė, draudimas įsigalioja po savaitgalio ar valstybinės šventės. Todėl draudimas žvejoti 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose ir draudimas žvejoti karšius Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose šiemet įsigalios balandžio 22 dieną.

LR Aplinkos ministerijos informacija

Pavasaris - metas kuojoms

Pirmosios pavasario žvejybos dažniausiai prasideda nuo kuojų gaudymo, tad šįkart laisvalaikio rubrikoje kaip tik trumpai iš arčiau ir susipažinkime su šia žuvimi.

Bendra informacija apie kuoją
Kuoja – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Gausiai paplitusi beveik visos Eurazijos gėlųjų vandenų žuvis. Kūno ilgis 15 - 25 centimetrai (kartais iki 30 centimetrų), kūno masė 200 - 600 gramų (kartais užauga iki 1,3 kilogramų). Kadangi kuojos yra labai vislios, jos dažniausiai sugaunamos 15 - 25 centimetrų ilgio ir 150 - 400 gramų svorio.
Kūnas iš šonų plokščias. Nugara pilkšvai melsva su žalsvu atspalviu, šonai sidabrinės spalvos. Akys oranžinės su rausva dėmele viršutinėje dalyje. Žvynai didoki, nugarinis ir uodeginis pelekai pilki su rusvu atspalviu, krūtininiai gelsvi, pilvo ir analinis oranžiniai. Ryklėdačiai vienaeiliai.
Kuojos Lietuvoje labai dažnos - gyvena ežeruose, upėse, Kuršių mariose. Šalies vandens telkiniuose ši žuvis sudaro apie 15 - 25 procentų bendro sugaunamo žuvies kiekio, o kai kuriuose ežeruose ir iki 75 procentų. Gyvena būriais seklesnėse vietose ir daug juda ieškodamos maisto. Kuojos laikosi netoli augalijos, arčiau pakraščių, stambesni individai – giliau, esant ramiam orui, kuojos plaukioja atvirame baseino plote. Daug kuojų jauniklių galima aptikti įlankėlėse tarp augmenijos, kuriose jie randa šiltesnio vandens, užuovėjos, maisto. Rudenį, kai vanduo pakraščiais darosi šaltas, kuojos telkiasi gilesnėse vietose ir duobėse.
Kuojos auga gana lėtai, na o lytiškai subręsta 3 - 5 gyvenimo metais. Neršia balandžio, gegužės mėnesiais ant priekrantės augalų 4 - 15 dienų bei gana triukšmingai. Vislumas 4 - 120 tūkstančių ikrelių. Jie apvalūs, lipnūs, skaidrūs, gelsvi, apie 2 mm. Embrionai vystosi iki 10 parų, 80—100 laipsniadienių. Išsiritusios lervos ilgis 5—6 mm. Jaunikliai minta planktoniniais, o suaugusios kuojos bentosiniais organizmais — dumbliais, kirmėlėmis, apsiuvomis, vabzdžių lervomis, moliuskais. Ypač mėgsta dreisenas.

Kuojų žvejybos sąlygos Lietuvoje
Lietuvoje minimalus leidžiamas sugauti kuojų dydis yra neribojamas, vis dėl to mažesnes žuvis žvejai, kurie rūpinasi gamta ir galvoja apie ateitį, turėtų paleisti atgal į vandens telkinį.
Atkreipiame jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių trečią skyrių, t.y. Mėgėjų žvejybos režimas:
Remiantis šeštuoju punktu, vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą nuo ledo, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu.
Remiantis septintuoju punktu, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, lydekų, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą. Į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 (Žin., 2004, Nr. 130-4677; 2009, Nr. 135-5904; 2012, Nr. 76-3953) (toliau – Invazinių rūšių sąrašas), ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.
Remiantis aštuntuoju punktu, leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 12.1–12.3 punktuose išvardintas žuvis, į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33–970), įrašytas žuvis.

Kuojų žvejybos ypatumai
Kuojos, kaip minėta, yra labai dažnos mūsų vandenų žuvys, t.y. jos gyvena daugelyje ežerų ir upių, na o žvejojamos jos plūdine arba dugnine. Žinoma, kaip ir kiekvienu atveju, kuojų žvejybos būdą kiekvienas pasirenka pagal savo individualius pomėgius, bei tuo pačiu atsižvelgiant į tai kokiame telkinyje jos bus gaudomos bei kokios tame vandens telkinyje tuo metu yra žvejybos sąlygos. Kuoją ypač nedidelę pagauti gal ir nėra sudėtinga, tačiau norint sugauti didesnį jų kiekį bei stambesnius laimikius, tam reikalingas tinkamas ir rimtas pasiruošimas. Žinoma, tinkamai pasirinkta žvejybos vieta, šiuolaikiški žvejybos įrankiai, jautri plūdė ar dugninės viršūnėlė bei plonas valas ir pavadėlis, nedidelis kabliukas ir tinkamai išdėstyti svareliai ar pasirinkta tinkama šeryklėlė bei tinkamas jaukas ir masalas bei gera oras - tai pagrindiniai sėkmingos pavasarinės kuojų žūklės veiksniai bei atributai.
Kuojas pradedama žvejoti anksti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui ir žvejojama visus metus. Nors kuoja gerai ima masalą visą dieną, tačiau rytais ir vakarais ji yra aktyvesnė. Žvejojama duburiuose, prie stačių krantų, prie vandens sūkurių, netoli sraunumų, vietose su grįžtama srove, prie vandeninių augalų, seklesnėse ir gilesnėse vietose su dumblinu dugnu. Ją galima žvejoti įvairiuose vandens sluoksniuose. Kuoja labai mėgsta buriuotis.
Kalbant apie upes, pavasarį kai vanduo yra gan aukštai pakilęs, reikėtų ieškoti upės pagilėjimų su ramesne srove ir kiek stovinčiu vandeniu bei ten kur susidaro grįžtamoji srovė. Įprastai tokios vietos kuojoms yra pačios patraukliausios. Na o kalbant apie ežerus, žinoma reiktų atsižvelgti į tai, kur greičiau sušyla vanduo, tačiau dažniausiai kuojų žvejybai pasirenkamos standartinės vietos.
Kuojų žūklė ankstyvą pavasarį dažnai būna sėkminga ir itin rezultatyvi. Geriausia kuojų žūklės laikas pavasarį yra 2 - 4 savaitės prieš nerštą ir 1 - 2 savaitės po neršto. Kuoja kartais noriau ima vienokį masalą, kartais kitokį, todėl ją žvejojant, reikia turėti įvairių masalų, t.y. tiek uodo trūklio lervų, tiek sliekų, musės lervų, apsiuvų, tešlos, batono, kukurūzų. Tikrai nebijokite paeksperimentuoti su masalu.
Gerus rezultatus duoda kuojų jaukinimas. Pavasarį, kai vanduo dar šaltas, o augalija ir žuvų mitybinė bazė dar skurdoka, vandenyje atsidūręs jaukas, užuot viliojęs, kartais žuvis išbaido. Sunku pasakyti, kas pavasarį nepatinka žuvims: gal tam tikras konkretus jauko kvapas, gal kai kurių komponentų skleidžiamas aromatas ar skonio savybės. Aišku tik tai: viena vertus, negalvojant apie metų laiką, žūklės sąlygas, pavasarį jaukas gali lengvai viską sugadinti, kita vertus, įsigilinus į pavasario žūklės specifiką, įvertinus visus už ir prieš, gerai apgalvojus jauko sudėtį, galima sulaukti puikių rezultatų. Daugiau žuvies tam tikroje žūklės vietoje, solidesnio dydžio laimikiai – tai vis pavasario jaukinimo rezultatai. Rinkdamiesi jauką pasistenkite, kad jo sudėtyje būtų kuo mažiau maistingųjų medžiagų – kad žuvis nepersisotintų. Taip pat nepamirškite labai gerai jį išmaišyti, kad neliktų jokių gumulėlių bei pertrinkite per sietelį.
Kuojų žvejyba yra įdomi. Ši žuvis masalą kartais ima ryžtingai ir staigiai, o kartais taip atsargiai, kad vos galima pastebėti, t.y. dažniausiai taip būna labai ankstyvą pavasarį. Nors kuoja yra beveik visaėdė, tačiau dažniausia kimba kai masalas būna dugne. Pavasarį, prieš nerštą, kuojos yra gana atsargios. Jeigu kuojos liovėsi domėtis masalu, tai dar nereiškia, kad pasitraukė iš žūklės zonos. Dažniausiai kuojos tiesiog persikelia į kitą vandens sluoksnį ir atsiduria kiek aukščiau tos vietos, kur užmetėte masalą. Tokiu atveju pabandykite pakeisti gylį ir labai tikėtina, jog jas vėl rasite.
Tad, vos tik vanduo nusileis, o kai kur jau nusileido, iki žvejybai tinkamo lygio, pirmyn į pavasarinę kuojų žūklę!

Šaltinis