2014 m. balandžio 18 d., penktadienis

Pavasarinės žūklės gudrybės

Mobili žūklė plūdine meškere nedideliame į ežerą įtekančiame upelyje yra labai įdomi. Taip žvejojant nereikia jaukų, užtenka masalo ir lengvos teleskopinės plūdinės meškerės, nes su ja patogiausia keliauti upelio pakrantėmis.
Pavasaris – žūklei itin palankus metas, bet ne visada džiugina geras laimikis. Dažniausiai nesiseka dėl nederamai pasirinktos vietos ir netinkamai sukonstruotos plūdinės meškerės sistemėlės, rečiau – netinkamai parinkto masalo. Pavasarį su masalais labai nepažaisi – patikimas universalus masalas yra uodo trūklio lervos, tinka ir musių lervos.
Vieta žūklei pasirenkama nebūtinai vaikštant upės krantais. Einant pakrante galima surasti gerų vietų, bet ir žvejojant toje pačioje vietoje galima pagauti skirtingą laimikį. Jei vanduo aukštas ir drumstas, o srovė stipri, masalo vedimas upės viduriu gali būti nesėkmingas. Masalą vedant prie pat kranto, kur srovė silpnesnė, rezultatai gali būti visiškai kitokie. Žvejoti prie kranto nėra lengva: čia srovė nevienoda, trukdo apsemti krūmai. Tačiau derėtų įsidėmėti, kad jei vanduo labai aukštas, žuvys laikosi ten, kur srovė silpnesnė arba jos visai nėra.
Jei tokiomis sudėtingomis sąlygomis žvejojama plūdine meškere, reikia labai atidžiai parinkti visus sistemėlės elementus ir juos suderinti. Beje, vieną kartą suderinti dažnai nepakanka – einant upės pakrante dažnai keičiasi sąlygos, todėl plūdinės meškerės sistemėlę tenka koreguoti. Kodėl vienas žvejys, atsistojęs vienoje vietoje, pagauna žuvų, o kitas toje pat vietoje nepagauna? Priežastis yra masalo vedimas, kuris labai priklauso nuo sistemėlės svarelių svorio ir išdėstymo.
Pasirinkus žūklės vietą, reikia kruopščiai atlikti dar kelis darbus: pamatuoti gylį, įvertinti srovės greitį, sužinoti, ar ant dugno nėra žolių ir kitų kliuvinių. Reikia žinoti ir tai, kad kuo srovė stipresnė, tuo labiau ji veikia valą, tad tokiomis sąlygomis geriau naudoti plonesnius valus.
Žvejojant pavasarį nedidelėje upėje, svarelių sistemėlę reikėtų konstruoti iš kelių užspaudžiamų švino rutuliukų. Pasikeitus sąlygoms tokią sistemėlę bus lengviau pakoreguoti. Jei žvejojama ten, kur srovė stipresnė, svarelius reikėtų sustumti į vieną vietą. Tada visas svarelių svoris bus viename taške. Priėjus vietą, kur vanduo gana ramus, švino rutuliukus galima paskirstyti lygiais atstumais.
Pavasarį žvejojant upėje, svarbu tinkamai pasirinkti masalo vedimo stilių. Jei leidžiama plūdei laisvai dreifuoti pasroviui ir nekimba, verta pamėginti masalą prilaikyti. Dažniausiai net trumpai jį prilaikius, kai masalas šiek tiek pakyla nuo dugno, pasiekiama gerų rezultatų. Kai kada masalą tenka prilaikyti ilgiau. Jei masalas vedamas kelis kartus ir niekas nekimba, vertėtų keisti vietą arba masalo vedimo stilių. Jei žuvis toje vietoje yra ir masalas patiekiamas tinkamai, ji visada sureaguoja iš karto, nelaukia, kol masalas bus patiektas kitą kartą. Bet jei žuvis yra, o masalas patiekiamas netinkamai, ji nekibs.
Jeigu pagavus porą žuvų kurį laiką nebekimba, derėtų pabandyti kitaip vesti masalą arba keisti vietą. Neverta tikėtis, kad žūklė vienoje vietoje bus sėkminga visą dieną – mažuose upeliuose situacija nuolat keičiasi.


Sekmadienį jau bus galima gaudyti lydekas

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad lydekas draudžiama žvejoti iki balandžio 20 dienos. Tačiau šiemet balandžio 20-ąją lydekas jau bus galima gaudyti.

Tą dieną draudimas jas žvejoti nebegalios, nes bus sekmadienis, o pagal minėtąsias taisykles tokie žvejybos draudimai nebegalioja paskutinę draudimo dieną, jeigu ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

Taip pat Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad tuo atveju, kai pirmoji draudimo žvejoti diena yra savaitgalis arba valstybinė šventė, draudimas įsigalioja po savaitgalio ar valstybinės šventės. Todėl draudimas žvejoti 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose ir draudimas žvejoti karšius Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose šiemet įsigalios balandžio 22 dieną.

LR Aplinkos ministerijos informacija