2014 m. birželio 27 d., penktadienis

Mažesnę nei 45 cm lydeką – ne į maišą, o atgal į vandenį


Nors Mėgėjų žvejybos taisyklės vidaus vandenyse numato, kad minimalus leistinas gaudyti lydekų dydis – 45 cm, šio reikalavimo paiso ne visi. Utenos RAAD pareigūnams įkliuvo 3 piliečiai, sugavę mažesnes nei lestina lydekas, praneša Aplinkos ministerija.
Praėjusį savaitgalį Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tikrino spiningautojus ir nustatė, kad Asalnykščio ežere (Ignalinos r.) žvejojęs zarasiškis turėjo sugavęs dvi lydekas, kurių ilgis nesiekė ir 40 cm. Tokią lydeką pagavo ir Asėkos upėje (Ignalinos r.) žvejojęs pilietis. Daug mažesnę nei leistina lydeką sužvejojo dar vienas žvejys, lydekas gaudęs Pliaušio ežere (Utenos r.).
Visiems minėtiems asmenims už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai ir bus skirtos administracinės baudos. Už sugautas mažesnes negu leistina lydekas teks sumokėti dar po 545,50 Lt už kiekvieną.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagavus mažesnę nei leidžiama lydeką, ją reikia nedelsiant paleisti.

Meškeriotojo žinynas. Kas ir kur kimba birželį?





Sinoptikai sako, kad pavasaris šiemet buvo gana tipiškas mūsų platumoms, tačiau meškeriotojai – kitokios nuomonės, nes akivaizdu, kad polaidis nuslūgo pernelyg greitai, kad lėtai šilo per žiemą atvėsę ežerų vandenys, vėlavo ešerių ir kuojų nerštas, o Nemuno deltoje gegužės pabaigoje nepastebėtas didysis plakių kibimas, kurio laukia daugelis šios žuvies aistruolių. Pirmąją vasaros dieną kepina saulė, tačiau spėti koks bus birželis sunku ir dar sunkiau spėti, kaip šį mėnesį kibs žuvys?

Aukšlių aktyvumas
Vajuonio ežero, telkšančio Aukštaitijos nacionaliname parke, pakrantes užplūdo aukšlės, kurios mėnesio pabaigoje išneršė ir dabar taip intensyviai maitinasi viskuo, kas tik praryjamo atsiduria jų akiratyje, kad, vietinių meškeriotojų nuomone, nugvelbia sliekus iš panosės net karšiams. Aukšlės – visą birželį bus puikus paguodos prizas patyrusiems meškeriotojams, o jauniesiems – rimtas išbandymas, nes aukšles meškerioti nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kur aukšlės, ten ir ešeriai – birželis taip pat jų kibimo mėnuo. Šias žuvis upėse geriau vilioti sukrėmis ir aukšles primenančiais vobleriais, o ežeruose – guminukų kinkiniais, kurie susideda iš pavadėliais pritvirtintų prie valo 2-3 žuvelės formos guminukų, kurių ilgis neviršija 3,5 cm.
Pravalo ežero meškeriotojai prognozuoja, kad, po pirmosios šiltų naktų savaitės, prasidės lynų kibimas, todėl nereikėtų praleisti progos pameškerioti lynus, jei turite savo meškeriojimo vietelių sąraše seklų, vandenžolių gožiamą ežerą. Na, o giliuosiuose ežeruose lynų kibimas paprastai sustiprėja liepos mėnesį. Birželį lynų masalas – stambus ryškiai raudonas sliekas.
Beje, nepamirškite, kad visą birželį puikiai kimba karosai, o nuo mėnesio vidurio pradeda vasaros ganyklose lankytis karšiai. Birželį jie kimba arčiau krantų, todėl juos galima sėkmingai meškerioti nuo lieptų, šalia kurių yra zona, į kurią nuolat įberiama jauko. Karšius šį mėnesį jau galima vilioti šaldžiais kukurūzų grūdais, netgi perluotės mėsa, tačiau geriausias masalas iki pat vidurvasario – stambus dirvinis sliekas arba keletas mėšlinių sliekų, suvertų ant vieno kabliuko.
Kuojos birželį taip pat rytais pradeda sukinėtis prie lieptų. Auštant prie jų susirenka plakiai, dažniausiai smulkūs, o apie aštuonias plakių tuntus nuveja kuojos. Tada ir patartina verti ant kabliuko kukurūzo grūdą, ant geluonies pasmeigti musės lervą ir šį sumuštinį užmesti į 3-4 m gelmę, kurioje kursuoja stambiosios kuojos, Daugų ežero meškeriotojų pramintos „smetoninėmis“.

Dambos ir pragiedruliai

Birželį Nemuno meškeriotojai vadina dambų mėnesiu neatsitiktinai: kai polaidžio vandenys galutinai nuslūgsta žuvys ima telktis prie dambų, kurios buvo supiltos maždaug prieš šimtą metų, kad krantų pernelyg neišplautų potvyniai. Dambų zonoje telkiasi visos žuvys, aptinkamos Nemune: čia laikosi karšių ir plakių būreliai, kuojos, pūgžlių tuntai, pasitaiko karpių, užuoglaudose grobio tyko lydekos, už dambų išplautuose duburiuose medžioja šamai ir sterkai, o palei pat pagrindinę srovę kursuoja aukšles vaikantys salačiai. Todėl dambų zonose meškerioti gali visi be išimties, nes čia yra sąlygos ir plūdininkams, ir spiningininkams, ir dugninių aistruoliams.
Tačiau vienas įdomiausių birželio laimikių – šapalas. Šis upių korsaras birželį stveria viską, kas valgoma, taip godžiai, kad stambų storasprandį galima suvilioti net lydekų kalibro guminuku, o karvabalį imituojantį vobleriuką šapalas persekioja iki kranto. Šapalai ties dambų smaigaliais, kur yra silpnesnės tėkmės zona pasirodo tada, kai iš jos pasitraukia triukšmą keliantys salačiai. Paprastai tai būna tarp aštuntos ir devintos valandos ryto. Na, o pat geriausias oras – apsiniaukę su pragiedruliais, mat, tokiomis dienomis šapalai ilgiausiai puotauja ir nepasitraukia į upės vidurį.

Sterkų puotos Po neršto sterkų patinai lieka prie lizdų, kuriuose bręsta ikreliai, o paskui kurį laiką saugiai tūno išsiritęs mailius. Na, o patelės leidžiasi į Nemuno deltos duburius ir Kuršmarių platybes, kur pilna lengvo grobio – stintelių. Pirmas ženklas, pasak Kuršmarių meškeriotojų, kad sterkai jau pasirodė medžioklės plotuose, trumpas rytinis ešerių kibimas. Kol medžioja sterkai, ešeriai laikosi atokiau ir įsisuka į stintelių būrius tik tada, kai didieji broliai nueina pietų pogulio. Nemuno deltoje sterkus galima sėkmingai gaudyti senoviniu stiliumi – sunkiomis blizgėmis, plukdomomis palei dugną. Šis metodas toks pat veiksmingas kaip ir prieš pusę amžiaus, tačiau juo retai kas besinaudoja, nes daug paprasčiau sterkus vilioti guminukais. Šis masalas daugeliui meškeriotojų parankesnis ir Kuršių mariose: greičiau nugrimzta į reikiamą gelmę, o ir plukdyti jį paprasčiau.
Tačiau padėtis keičiasi, kai reikia parinkti tinkamą masalo spalvą. Su blizgėmis viskas aišku – nuo seno rezultatyviausios variaspalvės blizgės, kurios prieš žūklę pašveičiamos žiupsniu smėlio, o štai guminukų reikia turėti visą šūsnį – nuo klasikinio balto iki akį rėžiančių salotinių masalų, kurių pažiaunės padažytos raudonai. Niekada negali nuspėti, kokios spalvos guminukai labiausiai žadins sterkų apetitą konkrečiu metu?

Plekšnių stilius
Baltijos priekrantėje taip pat yra ką birželį veikti meškeriotojui. Netgi galima suderinti saulės vonias ir meškeriojimą, nes paplūdimių atabraduose, kur yra duburių, gerai kimba plekšnės. Jei masalas užmetamas už atabradų ribos galima tikėtis ir žiobrio ar karšio kibimo. Šios žuvys atplaukia iš lagūnų ir ganosi priekrantėje kartu su plekšnių tuntais.
Meškeriojimui pliažuose reikia tinkamai pasiruošti, kad netektų nusivilti. Pirma, patartina įsigyti nors vieną „surf“ stiliaus dugninę (4-4,5 m), kuria užmetami svareliai iki 200 g. Žinoma, geriausiai meškerioti dviem sunkasvorėmis dugninėmis, kurios įtvirtinamos ant specialaus trikojo, nes jomis aprėpiamas platesnis sektorius ir lengviau aptikti plekšnių susitelkimo vietą. Galima naudotis ir paprastesniais laikikliais, kurie susideda iš plastiko vamzdelio ir atlenkiamo smaigo.
Jis įbedamas į smėlį, o į plastiko vamzdelį įtvirtinamas meškerykotis. Šiuose laikikliuose meškerykočius taip pat galima įtvirtinti beveik vertikaliai, o tai labai svarbu, kad valą kuo mažiau plaktų bangelės ir lengviau būtų pastebėti plekšnės kibimą. Geriausias masalas vilioti plekšnes ir kitas priekrantės žuvis – sliekas ir vietinė Baltijos krevetė, kuri aptinkama tuose pačiuose paplūdimiuose įsiraususi į smėlį.
Spiningininkai Baltijos paplūdiniuose birželį turi šansą sumeškerioti vėjažuvę, šlakį ar lašišą. Įrankis – 2,7-3,3 m ilgio spiningas, kuriuo svaidomi masalai iki 50 g. Patartina meškerioti įsibridus, kad pavyktų toliau nusviesti masalą. Tad, vykdami prie jūros, nepamirškite į meškeriotojo krepšį įsimesti bridkelnes.



Žuvų kibimas birželį
Žuvis
Kibimas
Vieta
Masalas, jaukas
Kuoja
Gerai
Ežerų ir upių pakrantės su vandens augalija, rytais ir vakarais įlankose, upėse už pylimų, sietuvose su grįžtamąja srove, užuolankose už virtuolių, stambiosios – žvyrduobėse, susisiekiančiose su upėmis, o ežeruose – 3-6m gylyje vietose su dumblėtu dugnu.
 „Kuoja“, „Universalus“, saulėgrąžų išspaudos, sudrėkinti džiuvėsiai.Šutinti grūdai, apsiuva, sliekas, musės lerva, duona ir tešla, dumbliai.
Raudė
Gerai
Vandens augalija apžėlusiose plotuose, ypač šiltu oru, lynojant.
Musė, musės lerva, apsiuva, lašalas, vienadienė, dirbtinė muselė, tešla, sliekas. „Kuoja“, „Universalus“, šutinti grūdai, duona.
Lydeka
Pirmąją mėnesio pusę labai gerai, antrąją silpniau.
Ežeruose rytais ir vakarais prie sėklių, kitu metu – įlankose arba plotuose iki 3m gylio su žolėtu dugnu, senvagėse ties apžėlusiais krantais, upėse  - ruožuose su užuolankomis, duobėse, ties akmenimis, užutėkiuose su vandens augalija.
Gyva ir negyva žuvelė, guminukas, vidutinio dydžio sukriukė, vobleris,  vartiklė, stambus guminukas, „cikada“ giliuose ežeruose, 8-10 cm guminukai, sukrės sekliose vietose.
Salatis
Vidutiniškai
Upėse ties ištakų žiotimis, sraunumose žemiau rėvų, ties duobėmis su sukūriais, smėlėtose sietuvėlėse prie krantų rytais, sraunumose saulėtomis dienomis ir pavakary.
Devonas, nedidelė  vartiklė, mažos sukrės, žuvytės formos guminukai (ypač žemupiuose), „minnow“ tipo vobleriai.
Sterkas
Neblogai, silpniau antroje mėnesio pusėje.
Upėse ties srove, kur kietas dugnas, yra kerplėšų, virtuolių, kitur – kur kietas dugnas.
 Ilga ir siaura blizgė, vobleris, „long“ tipo sukrė, guminukas, gyva ir negyva žuvytė, žuvies mėsos porcija, galvakablis su musele.
Ešerys
Aktyvus, kimba gerai, ypač pratakiuose ežeruose ir upėse visą mėnesį.
Saulėtais rytais ties užtvankomis ir žemiau jų, tylesnėse nedidelių upių vietose, ežeruose prie užtakų žiočių, mailiaus susitelkimo vietose ties meldynais, žolėtose vietose iki 2m gylio.
Sukriukė, nedidelis vobleris, uodeguotoji vartiklė, guminukas, tvisterinė sistemėlė, sliekas, mailius, dėlė.
Šapalas
Gerai visą mėnesį.
Ankstyvais ūkanotais, bet šiltais rytais, tokiom pat pavakarėm, ties smėlėtomis sietuvomis arba jose, prie apžėlusių pakrančių, saulėtomis dienomis žemiau slenksčių.
Maža sukrė, mikrovobleris, mikroguminukas, dėlė, vingilys, dirbtinė muselė, duona, žirniai, šutinti grūdai.
Karšis
Mėnesio pradžioje dar neršia, o paskui pradeda intensyviai kibti.
Būriuojasi netoli nerštaviečių – ežerų ir upių įlankose, atvirose ramiose vietose su molingu arba dumblėtu dugnu.
Sliekas, makaronai, žirniai, apsiuva, blynas, musės lerva. „Karšis“, šutinti žirniai, saulėgrąžų išspaudos, duona, kviečiai.
Ungurys
Pirmą mėnesio pusę vidutiniškai, antrąją – gerai, ypač audringomis, šiltomis naktimis, prieš perkūniją.
Ežeruose smėlėtose vietose prie meldų, netoli žolėtų vietų, upelių žiotyse, tekančiame vandenyje - giliuose užutakiuose, duburiuose.
Dideli sliekai, negyva žuvelė, varlė, graužavirba, vėžiena. „Ungurys“, sukrešėjęs kraujas, žuvelių liekanos.
Plekšnė
Gerai
Baltijos pliažuose, prie jūros vartų, Kuršių mariose, Nemuno žemupyje.
 Sliekas, krevetė.