Viskas apie žvejybą ir žuvis.: Teisingas masalo kabinimas ant kabliuko

Sliekas

Sliekas yra bestuburis gyvūnas, priklauso žieduotosioms kirmėlėms. Tai vienas daugiausiai paplitusių gyvūnų pasaulyje. Gyvena puveningoje ir drėgnoje žemėje ir minta žemėje esančiomis organinėmis medžiagomis. Sliekai yra labai svarbūs – dirvožemyje perdirba pūnančias organines medžiagas, aeruoja dirvą, ją mineralizuoja, ne ir dar viena nauda – tai puikus masalas žuvims.Gerame sode, darže, komposte ar paupyje galima rasti visų rūšių sliekų. Į kompostą sode kraunamos įvairios sodo atliekos – žolė, lapai, virtuvės atliekos, sugedę vaisiai ir kt. Šioms kiek patrešus ir susigulėjus, kiek paksus rasime nedidelių, labai judrių kompostinių sliekų. Jie raudonos spalvos su gelsva uodegėle. Uodegėlei nutrūkus, išsiskiria geltonas skystis. Jie nedideli, bet labai vikrūs. Tinka smulkesnėms žuvelėms (nors ant kabliuko suvėrus keletą ir didesnėms) gaudyti. Šie sliekai naudoti masalui ypač tinka pradedantiesiems žvejams aukšlių, kuojyčių ar gružlių gaudymui.Jeigu yra vieta kur pūdomi anksčiau nukritę lapai, ar miškelyje po lapuočiais, galima rasti melsvai raudonų ir stambesnių sliekų. Šie sliekai greiti ir judrūs, storesni už kompostinius ir vadinami pieviniais sliekais. Jais gaudomos kuojos, raudės, ešeriai, šapalai ir kitos žuvys.Pakasus paprastą daržą, ar po seniau gulinčiu akmeniu ar lentgaliu, randami blyškūs, ilgi bet patvarūs dirviniai sliekai. Šie sliekai užmauti ant kabliuko po kiek laiko atrodo kaip negyvi. Galbūt dėl to kad jie nejuda, jų žuvys nelabai mėgsta ir žūklė būna akivaizdžiai prastesnė.Ant prižėlusio sodo takelių, ypač parkuose, galima rasti didelių sliekų, kuriuos vadina naktiniais. Tai - puikus masalas stambiai žuviai, ypač unguriams, ir vėgėlėms. Naktinio slieko negali apžioti mažosios žuvelės, o ungurys, šapalas, meknė, karšis, ešerys ar vėgėlė tokio kąsnio niekados nepražiopsos.Naktinių sliekų geriausia prisirinkti patiems, nes nemažai žvejų yra nusivylę parduotuviniais, kurie neretai ilgai neišgyvena. Geriausia naktinius sliekus gaudyti vakare ir po lietaus. Naktiniai sliekai ant žemės paviršiaus palieka nedidelius kauburiukus, dieną lindi urveliuose o vakare ar po lietaus iš jų išlenda.Prisigaudžius daugiau sliekų, juos galima išlaikyti net keletą mėnesių ar ilgiau. Jie sudedami į medinę dėžę su puveningu juodžemiu, ant viršaus užmetama šiek tiek senų ir papuvusių lapų. Lapai reikaligi tam kad greit nedžiūtų žemė. Ši dėžė su sliekais dedama į rūsį, kur vėsu ir kas keletą savaičių patikrinama ar neperdžiūvusi žemė. Jei žemė džiūsta – reikia šiek tiek palaistyti.

Uodo trūklio lerva

Uodo trūklio lerva (Chironomus). Dar daug kur vadinama matyliais ar motyliais. Tai nedidelis, iki 2,5 cm ilgio, nariuotas vikšras, ežerų, tvenkinių, lėtesnių upių dumblo gyventojas. Vien tik Kuršių mariose jų yra priskaičiuota virš 50 rūšių. Daugumas jų yra skaisčiai raudonos rubino spalvos. Būna taip pat ir pilkų, žalsvų ar balzganų. Žvejai paprastai naudoja tik stambesniuosius chironomus, iš tokių mūsų respublikos vandenyse yra žinomas Chironomus f. L plumosus L. pvz.: Obelijos ežere jis užauga iki 70 mg svorio bei 24 – 25 mm ilgio ir laikosi negiliai dumble, ramiose vietose, kur mažiau deguonies. Upėse, smėlėtame dugne galima užtikti Chironomus f. I. plumosus-ieductus 18 mm ilgio, kurį jau įmanoma užmauti ant kabliuko.Vieni chironomai per metus veisiasi vieną kartą, kiti – du ar net tris kartus. Kurie veisiasi vieną kartą, jei neišgaudo žuvys ar žvejai, jų lervos virsta ejukėmis ir vidurvasarį išskrenda. Šaltesniuose ir gilesniuose žeruose išskrenda liepos – rugpjūčio mėnesiais, o seklesniuose – birželio mėnesį.Iš dugno vikšrams išgriebti reikia turėti kartelę, prie kurios galo pritvirtinamas koks nors graibštelis. Pasemtas dumblas praplaunamas vandeniu pro tinklelį, kuriame ir lieka lervos. Chironomų vikšrai būna dumble seklumose, 20 cm gylyje, kartais – daug giliau. Tai priklauso nuo deguonies kiekio. Jei ežeras turtingas deguonies, tai jie esti giliau, jei deguonies mažiau – seklesnėse vietose, arčiau kraštų. Panašiai jie pasiskirstę ir pačiame dumblo sluoksnyje – vienoje vietoje arčiau paviršiaus, kitoje – giliau.Lervos laikomos drėgnoje, nugręžtoje skepetaitėje. Didesnės veriamos ant kabliukų, o mažesnės – naudojamos kaip jaukas. Žvejai tam tikslui turi net specialias dėžutes – trūklines su skylėtais šonais, kurias, pridėję lervų, nuleidžia į vandenį. Lervos pamažu išlenda ir aplink trūklinę susitelkia žuvys.Uodo trūklio lerva meškeriojama daugiausia žiemą, tačiau lygiai taip pat noriai mėgsta ją beveik visos žuvys ir kitais metų laikais. Ypač šį patiekalą mėgsta karosai, lynai, nes jie bešniukštinėdami, berausdami ežerų dumblą, nuo seno jį pažįsta.Žiemą uodo trūklio lerva yra bene mėgstamiausias žuvų maistas, tad didžiausias naudokite masalui, o mažesnes, dar neužaugusias, smulkios lervutes palikite žuvies jaukinimui.

Musės lerva

Musės lervos – dar vienas masalas, tinkantis žvejoti palaidyne. Taip vadinama balta, stipri, labai judri kirmėlė. Jų greitai atsiranda sugedusioje mėsoje, maisto atliekose, jos labai sparčiai dauginasi ir auga. Šios lervos – didžiosios mėlynosios musės vikšras. Daugumai moteriškių tai šlykšti kirmėlė, bet žuvims atrodo kitaip. Juo žvejojama papildomai maitinant žuvis tuo pačiu jauku, karts nuo karto mėtomu į upės srovę ar ežerą. Šios musės lervos ypač tinka raudėms žvejoti, čiumpa ją ir kuojos. Ant kabliuko musės lerva užmaunamas taip: smaigalys įduriamas į lervos vidurį ir ištraukiamas per plonagalį, kad išlįstų kiaurai, taip užmaunami du trys vikšrai. Jų oda tvirta, tad paskutiniosios lervos oda, užmovus lervą, irgi praduriama. Dėl to lengviau pakertama žuvis.

Lervas reikia laikyti vėsiai ir tamsoj. Palaikius šilumoj, lervos greit virsta tamsiomis lėliukėmis su storu kiautu, kurių žuvys nemėgsta.

1. Naudokite kuo aštresnius ir plonesnius kabliukus. Kabindami stenkitės užkabinti tik odelę storajame lervos gale.

2. Tik taip užkabinta lerva bus ilgai gyvybinga ir vilios žovį.

3. Šitaip kabinti negalima, nes nors kiek patempus lervą ji plyš ir bus netinkama naudojimui.

4. Naudojant dvi musės lervas, kai gaudymo atstumas yra mažas kabiname taip kaip parodyta pirmame paveikslėlyje.

5. Jei gaudoma naudojant tolimą užmetimą ar dugne lervas kabima taip, tai apsaugos nuo valo susisukimo.

6. Smulkesnės žuvys kaip kuojos gali tampyti lervą už galo. Tam, kad to išvengti lervą kabiname tokiu būdu.

7. Čia kitas būdas išvengti valo susisukimo.

8. Čia dar vienas būdas pergudrauti smailą galiuką ragaujančią žuvį, lervą kabiname už jo.

Virtas arba konservuotas kukurūzas

Virti ar konservuoti kukuruzai yra vienas iš populiariausių jaukų žūklėjė. Kaip nebūtu keista daugeliui žvejų (ypač pradedančiųjų) nežino kaip reikia taisiklingai kabinti kukuruzą ant kabliuko. Senam ir patyrusiam žvejui toks klausimas greičiausiai sukeltų juoką. Tačiau kaip sakoma niekas negimė mokėdamas, tagi panagrinėkime kukuruzo kabinimo ant kabliuko būdus.

Vieno kukurūzo grūdo kabinimas ant kabliuko tai bene populiariausias būdas naudojamas didžiajai daliai žuvų gaudyti.Yra keletas būdų kabinti kukurūzą ir kiekvienoje žūklėje reikia atsiririnkti tam tinkama būdą, svarbiausia nepamirškite, kad kabliuko smaigalys turi būti išlindęs iš kukurūzo.