Užšalus ežerams ledas kaip magnetas pritraukia žvejus bei tiesiog aštrių pojūčių mėgėjus.
Tuo metu kiti, bijodami įlūžti, niekada žiemą nėra stovėję ant ledo. Galbūt šie patarimai vieniems tokią baimę išsklaidys, o kitiems išgelbės gyvybę. Nustebsite sužinoję, kad žmogus lediniame vandenyje gali išbūti daug ilgiau nei mes visi manome. Tad kodėl žmonės neretai žūsta pirmosiomis minutėmis?
Kiek laiko žmogus lediniame vandenyje išbūna nesušalęs
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremalios medicinos katedros asistento, gydytojo anesteziologo-reanimatologo Nedo Jasinsko teigimu, kasmet paskęsta eketėse viena mokinių klasė – 30 vaikų. Traumų ir nelaimingų atsitikimų statistikoje šalčio sukelti poveikiai sudaro 9 proc. Palyginimui autoįvykiai, kurių statistiškai tikrai būna daug, – 10 proc.
„Pažįstu daug žvejų, kurie drebėdami seka prognozes žiemą – kada gi pagaliau užšals ledas ir bus galima žvejoti. Jų potraukis – iracionalus, jie lekia kaip vabzdžiai į šviesą. Štai situacija. 40 metų vyras žvejojo 20 km už didmiesčio. Grįždamas į krantą jis pakeitė maršrutą ir užėjo ant vietos, kurioje įteka upelis. Tokiose vietose ledas būna plonesnis, tarsi „išgraužtas“ iš apačios. Jis įlūžo. Vandens temperatūra – 2 laipsniai šilumos (tokia temperatūra dažniausiai būna žiemą), oro – 3 laipsniai šalčio. Noriu jūsų paklausti: per kiek laiko tokioje situacijoje žmogus mirtinai sušals? Šis klausimas užduodamas įvairiose konferencijose. Įdomu, kad žmonės paprastai duoda jam iki pusvalandžio. Iš tiesų žmogus vandenyje gali išsilaikyti kur kas ilgiau – apie 50-60 min., o anksčiau nuskęstama dėl to, kad jis būna apimtas desperacijos, kad tuoj pat sušals. Manoma, kad jei įkritai į vandenį, turi 10-20 min. Tai netiesa, nes žmogaus šerdinė temperatūra krenta lėčiau. Norint išsigelbėti svarbiausia turimą laiką praleisti prasmingai“, - pasakojo lektorius konferencijoje „Paciento saugumas ir kokybė teikiant skubią pagalbą“.
Lemiama pirmoji minutė – ar pavyks susitvarkyti su šoku
Išsigelbėjimo schema labai paprasta: 1 – 10 – 1. Ką tai reiškia? Pasak N. Jasinsko, pirmąją minutę vyksta žaibiška organizmo reakcija į šaltį. Dėl to žmogus pradeda nekontroliuojamai dažnai ir giliai kvėpuoti. Būtent dėl šios priežasties dalis žmonių miršta, kadangi dėl dažno kvėpavimo pablogėja smegenų kraujotaka, o smegenims trūkstant deguonies atsiranda dezorientacija, sutrinka sąmonė ir labai dažnai užspringstama vandeniu. Kitu atveju tiesiog užspringstama galvai panirus į vandenį dėl per dažno ir nekontroliuojamo kvėpavimo.
„Tokiu atveju turime žmogų, kuris paskendo šiltas – vis dar 36,6 laipsnio temperatūros. Jis paskęsta tik todėl, kad nežino, kaip elgtis. Pirmas dalykas, ką jis turi padaryti, tai normalizuoti savo kvėpavimą. Tai padaryti galima lėčiau iškvepiant. Taip pat reikia nepamiršti, kad žmogus turi sveikas rankas ir kojas, jis gali kabintis ir laikytis. Mat toliau antrasis 10 minučių etapas, per kurį sušąla mūsų raumenys ir nervai, todėl reikia pabandyti išlipti iš eketės. Šerdinė kūno temperatūra taip pat dar laikosi aukšta – ji žemėja tik 3 laipsniais per valandą. Tačiau iškart pradeda šalti smulkesnės kūno dalys, todėl jei po 10 minučių mums kas nors mes virvę, mes jos nebesučiupsime. Šiuo atveju gelbėtojas turėtų padaryti kilpą, kad galėtume prakišti visą ranką. kiekvieną minutę raumenys šals vis labiau, blogės sąmonės būklė, todėl išlipti reikia kuo greičiau.
Kaip tai padaryti? Žmonės dažnai bando užšokti ant ledo, kaip ant palangės, todėl vėl jį nulaužia. Reikėtų pirmiausiai kūnui suteikti horizontalią padėtį, tuomet plakant kojomis ir darant rankų judesius bandyti užšliaužti ant ledo. Užsikabinti už ledo rankomis yra sudėtinga, nes pirštai slysta, tam padėtų kokie nors daiktai: smeigės, kurios privalomos žvejams, raktai ir pan. Pasiekus paviršių jokiu būdu negalima toje vietoje stotis – iki saugios vietos ridenamasi arba nušliaužiama“, - pasakojo medikas.
Kaip išlikti virš vandens net praradus sąmonę
Pagaliau paskutinis vienetas minėtoje schemoje žymi valandą, per kurią mes dar galime neprarasti sąmonės. Vėliau temperatūra pasiekia kritinę ribą, po kurios ši atsijungia.
„Jei nepavyksta išlipti iš eketės, laukiant pagalbos reikia stengtis, kad galva būtų virš vandens. Randami žmonės, kurių net barzdos prišalusios prie ledo - ir juos pavyksta atgaivinti. Kiti, jei turi peilį, prismeigia prie ledo rankovę, kad bent ranka jį išlaikytų virš vandens paviršiaus. Mat pagalba dažnai vyksta, tačiau ji gali užtrukti ir pusvalandį, žmogui svarbu per tą laiką nepanirti, sulaukti jos gyvam. Todėl po 10 minučių, jei nepavyko išlipti, reikia nustoti judėti. Tyrimais įrodyta, kad judėjimas pagreitina šilumos netekimą. Mat kai nejudame, sušildome aplink mus esantį vandenį, o judėdami jį nustumiame, todėl vėl tenka šildyti naują šaltą vandenį. Jei eketėje esate ne vieni, 66 proc. šilumos tausojimą padidina apsikabinimas. Taigi reikia kuo labiau prailginti laiką, per kurį galime išlikti sąmoningi.“, - patarė N. Jasinskas.
Pasak jo, krante esantys žmonės neturėtų imtis drastiškų sprendimų ir neprarasti savisaugos instinkto, nes iš didvyrio labai paprasta tapti antru lavonu. Tiesiog reikia stengtis motyvuoti skęstantįjį, jį nuraminti, gal kažką jam numesti, paduoti, bet nesiartinti prie eketės. Pagrindinis pagalbos principas – nukentėjusiųjų neturi padaugėti.
Ištrauktą iš vandens žmogų reikia laikyti horizontalioje padėtyje, neleisti stotis, kadangi dėl sumažėjusio slėgio į kojų ir pilvo venas gali dar labiau kristi ir taip tuo metu žemas kraujospūdis ir sutrikti širdies veikla.
Šaltinis: delfi.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą