Mažos avižėlės

VAIZDELIS 
Poledinės žūklės mėgėjus visada domina, kaip žuvys reaguoja į avižėlę. Internete yra nemažai filmukų, susuktų Rusijos žvejų, kur labai gerai matoma, kaip žuvys žiūri į avižėlę, kaip ją ima, kaip ją spjauna, net kaip „pučia" į avižėlę. Bet, nepaisant to, dažnam žvejui kyla noras ir pačiam pamatyti, kas vyksta po ledu. Todėl mes ir žiūrime pasilenkę j eketes, tarsi norėtume galvą j vandenį įkišti. Ne taip retai galima pamatyti tokį vaizdelį: nors ešeriai ir nekimba, jie yra susirinkę prie eketės, stebi avižėlę. Keičiame avižėlę, imame kitą spalvą, kitos formos avižėlę, bet niekas nesikeičia. Tada imame mažesnę avižėlę, bet vis tiek niekas nesikeičia, nepaisant to, kad siūlome ir kelis atspalvius, ir įvairias formas. Tada renkamės dar mažesnę avižėlę, beveik mikroskopinį masalą, ir ešerys, anksčiau tik žiūrėjęs į tą pusę, kur avižėlė žaidė, staiga agresyviai čiumpa mūsų masalą. Svarbiausia, kad mažytę avižėlę pačiupo ne koks delninis ešeriukas, o neblogas ešerys.

PRIEŠTARAVIMAS TEORIJAI 
Lietuvoje yra daug vandens telkinių, kur aukščiau aprašyta situacija esti klasikinė. Literatūroje dažnai rašoma, kad labai mažos avižėlės gelbsti situaciją viduržiemį, tačiau kai kuriuose mūsų vandens telkiniuose - nereikia net viduržiemio - įprastomis sąlygomis žvejojant ešerius laimi tie žvejai, kurie naudoja mažas avižėlės. Taip yra toli gražu ne visuose vandens telkiniuose, bet jei tokia tendencija jau pastebima, paprastai ji galioja be išimčių. Šie pastebėjimai prieštarauja populiariai energetinei teorijai, teigiančiai, kad žuviai geriau praryti didesnį masalą ir gauti daugiau energijos, nei eikvoti energiją čiumpant mažiuką masalą. Tačiau ko verta teorija, žinant elementarius faktus, su kuriais susiduriame žvejodami nuo ledo.
Čia turbūt teisingesnis tvirtinimas, kad neaktyvios žuvys mieliau maitinasi mažesniais kąsneliais, t. y. neaktyvus ešerys greičiau čiups kokią šoniplauką, lervutę, t. y. mažą masalą, kurį lengva pagriebti, nei vaikysis mailių, kurį dar nežinia ar pagaus. Ir taip mąstant jokių prieštaravimų populiariai energetinei teorijai jau nebelieka.

SKIRTINGA SAMPRATA 
Avižėlės dydis yra labai svarbu, tą žino visi žvejai, tačiau ne visi žvejai terminą „maža avižėlė" supranta vienodai. Kai ant ledo sutinki žvejų, matai, kaip jie gaudo. Kartais jie užduoda klausimų, kartais tu paklausi ir sužinai, kad tokias avižėles, kurias tu laikai vidutinio dydžio, kiti vadina labai mažomis. Patys, kaip jie sako, naudoja nedideles avižėles, nors, mano supratimu, jos yra labai didelės. Kai nekimba aš visada imu mažesnę avižėlę. Jei pradeda kibti, žvejai klausinėja, bet ne visada tiki, kad tai dėl avižėlės viskas pasikeitė. Kiti įtaria, kad naudoju ne uodo trūklio lervas, o kokį nors kitą masalą, pvz., šoniplaukas, ir todėl man kimba geriau, o jiems prastai. Bet tokie žvejai paprasčiausiai neįvertina, kiek daug gali lemti avižėlės dydis.

MATMENYS IR SĄVOKOS
Kokia avižėlė yra maža? Mikroavižėlės yra tos, kurių skersmuo esti iki 1,5 mm. Mažomis yra vadinamos tos, kurių skersmuo 1,5- 2 mm. Vidutinių avižėlių skersmuo 2-2,5 mm. Stambios avižėlės - didesnės nei 2,5 mm. Bet tai - sportinis požiūris į avižėles, nes sutiksite daug žvejų, kuriems 2 mm avižėlė yra maža, o ne vidutinio dydžio. Ne taip svarbu, kaip pavadinsi, svarbiau - rezultatai.
Pačios mažiausios avižėlės gaminamos iš sunkių metalų, tarp kurių populiariausias yra volframo lydinys. Jos gaminamos įvairių atspalvių, bet jei žvejojate tokiomis avižėlėmis, tikriausiai pastebėjote, kad svarbiausia yra ne atspalvis, o dydis.
Didelės formų įvairovės taip pat nereikia, o dažniausiai jos ir nebūna: lašiukas ir rutuliukas - tai populiariausios formos, ir ei kalbame apie mažiausias avižėles, to užtenka, nes pagrindinį vaidmenį vaidina avižėlės dydis.

ĮRANKIAI 
Tačiau norint žvejoti labai mažomis avižėlėmis, reikia turėti tinkamus įrankius. Apie tai, kad reikia naudoti ploniausius valus, net kalbėti nereikia - tai turi būti savaime suprantamas dalykas. Labai svarbus meškerės elementas yra sargelis - ne taip lengva rasti tinkamus sargelius, todėl imami lavsaniniai sargeliai ir ploninami tiek, kad gautume tinkamo minkštumo sargelį. Mažoms avižėlėms turi būti naudojami 30-50 mm ilgio sargeliai, o jų atsilenkimo kampas turi būti 50-70 laipsnių, kad sargelio virpesiai būtų tiksliau perduodami avižėlei.
Labai mažomis avižėlėmis sėkmingai žuvis galima gaudyti iki 3 m gylyje. Nieko baisaus neatsitiks, jei gylis bus 4 m. Didesniame - 5 ar 6 m - gylyje žvejoti kebliau. Tokiais atvejais galima rinktis labai ploną 0,04 mm valą, bet jei gaudome didesnes žuvis, tokio valo naudoti nepatarčiau. Mikroavižėlėmis galima žvejoti ir lėtos tėkmės upėse, tokiose kaip pajūrio Šventojoje, Danėje, kur žiemą nuo ledo gerai kimba ešeriai.

DIDESNĖ AMPLITUDĖ 
Su mažų dydžių avižėlėmis žaidžiama taip pat, kaip ir su didesnėmis avižėlėmis. Tačiau jei žvejojame didesniame nei 1,5 m gylyje, virpesių amplitudė turi būti didesnė, nei gaudant didesnėmis avižėlėmis. Taip yra todėl, kad valas niekada nėra tiesus, bet didesnė sunkesnė avižėlė jį ištiesina.
O labai maža avižėlė nesugeba net plono valo ištiesinti, tad jis lieka su įvairiausiais išlinkimais, kurie „gesina" virpesius, todėl virpinti reikia didesne amplitude.
Bet mažiausios avižėlės turi vieną esminį trūkumą - jų sukelti virpesiai yra labai silpni, šios avižėlės nepritraukia žuvų, esančių atokiau, kaip kad didesnės avižėlės. Todėl kai kurie žvejai naudoja vieną triuką: iš pradžių eketėje žvejojama didesne avižėle, o jei ešeriai nekimba, imama meškerėlė su mažesne avižėle, nes manoma, kad didesnė avižėlė privilioja ešerius, jie susidomi masalu, bet nesiryžta jo griebti. Tada ešerių akiratyje pasirodo maža avižėlė ir viskas pasikeičia - ešeriai drąsiai ją griebia.

KITI VARIANTAI 
Labai mažos avižėlės praverčia ne tik tada, kai žvejojami ešeriai, bet ir kai gaudomos kuojos ar plakiai. Gaudant kuojas kartais labai pasiteisina lėtas itin mažos avižėlės leidimas ant dugno, net jos nevirpinant. Gaudant plakius mažiausias avižėles verta kabinti tada, kai žuvies negalime pakirsti - labai atsargių kibimų stebime nemažai, tačiau pakirtimai neduoda rezultatų, nes žuvis iš karto spjauna masalą.
Beje, gaudant labai mažomis avižėlėmis nereikia ant kabliuko kabinti didelio masalo. Masalo išvis gali nebūti, o jei jį kabiname, jis turi būti nedidelis - paprastai pakanka vienos uodo trūklio lervos.
Reikia žinoti, kad labai mažos avižėlės nėra visagalės - jei žuvies eketėje nėra, tai ir maža avižėlė nepadės. Bet jei žuvų yra, tik jos neryžtingos, mažiausios avižėlės paprastai pagerina situaciją.
Reikia pasakyti, kad mažiausios avižėlės yra sportininkų avižėlės - jie jomis per varžybas gaudydami ešeriukus ir kuojytes renka taškus. Tačiau šiais laikais tokias avižėles renkasi vis daugiau žvejų, kuriems žūklė - ne sportas, o laisvalaikio praleidimo būdas.

Šaltinis: Žvejys ir žuvis