2013 m. birželio 22 d., šeštadienis

Kokia šėryklė tinka meškeriojimui srovėje?



Vandens telkiniuose, kur tėkmė – nežymi arba jos beveik nėra, nuodėmė būtų atsisakyti klasikinio meškeriojimo įrankio – plūdinės, tačiau toks įrankis beveik neveiksmingas upėje, plukdančioje savo vandenis vidutiniu ar greitu tempu. Tėkmė apsunkina meškeriojimą plūdine ir netgi standartinė dugninė čia – ne visada geriausias variantas.

Ištiriamas dugnas
Tinkamiausias įrankis, užtikrinantis pakankamai komfortišką meškeriojimą stiprioje tėkmėje, tai – tvirta „Heavy feeder“ tipo dugninė, atlaikanti nemažas apkrovas. Jomis meškerioti reikalingas nevirstantis iš koto trikojis, nes stipri srovė taip įtemps valą, kad tas skambės kaip styga. Antra, reikia kiek įmanoma detaliau ištyrinėti dugno reljefą. Tai daroma, užmetant įvairios masės šėrykles be pavadėlio su kabliuku kelis ar net kelioliką kartų, siekiant nustatyti, kokios masės ir konstrukcijos šėryklė sugeba išsilaikyti vietoje nenuvelkama tėkmės, o, parinkus tinkamą šėryklę, ji velkama dugnu, kol pavyks aptikti dugno reljefo nelygumus, už kurių patogu glaustis valgomo kąsnio tykančioms žuvims.
Kai įsitikinama, jog nėra pavojingų kliuvinių, dėl kurių galite prarasti dugninės montažą ir apsisprendžiama, kokiu nuotoliu nuo kranto bus užmetamas masalas, šėryklė užemtama į reikiamą tašką dar kartą, o valas užfiksuojamas valo būgnelio sijonėlyje įtaisytu „auskaru“. Tada masalas ir šėryklė kiekvieną kartą kris į tą patį tašką ir nugrims ten, kur reikia.

Dugninės ypatumai
„Heavy Feeder“ klasės meškerykotis – geriausias pasirinkimas meškeriojimui sraunioje upėje. Optimalus tokio galingo meškerykočio ilgis – 3,90–4,20 m. Paprastai tokie meškerykočiai turi 3–4 keičiamas įvairaus stangrumo viršūnėles, atliekančias kibimo signalizatoriaus funkciją.
Meškerioti tėkmėje tinkama ritė turi pasižymėti solidžia traukos galia. Taip pat reikia parinkti tinkamą valą: kol masalas užmetamas 25–30 m, tinka vienagyslis valas, o kai distancija siekia 50 m, vienareikšmiškai būtinas pintas valas. Jis plonesnis, tad srovė veikia jį mažesne jėga, o tai – galimybė naudoti lengvesnę šėryklę, geriau matyti kibimą. Pintu valu, kadangi jis visiškai neelastingas, veiksmingiau pakertama kimbanti žuvis.

Montažo sąranga
Kad ir koks minkštas būtų dugnas, o meškeriojimo vietoje neslypėtų po vandeniu nei akmenys, nei kerplėšos, tačiau, meškeriojant pintu valu. būtinas 7–10 cm ilgio pavadėlis iš fluorokarboninio valo (0,25–0,30 mm). Montažą galima komponuoti dvejopai, tačiau abiem atvejais patartina išmokti rišti vadinamąjį kilpos mazgą. Montažas Nr.1 (apčioje): sumegzta kilpa perkerpama taip, kad gautųsi 2 atšakos – 15 ir 25 cm. Prie ilgosios atšakos rišamas pavadėlis su kabliuku, o prie trumposios – segtukas su sukučiu, kad nereiktų kiekvieną kartą mazgu prie pavadėlio rišti šėryklę. Montažas Nr.2 (viršuje): ant valo užveriamas sukutis su segtuku ir sumezgiama 20 cm ilgio kilpa. Kilpos gale sumezgiama 2 cm kilputė pavadėliui (70 cm) tvirtinti. Sukutis slankioja viena kilpos kraštine, o kartu su juo – prisegta šėryklė.
Abi versijos – tinkamos meškerioti tėkmėje, tačiau antroji labiau tinka užmesti šėryklėms, kurių jungtis – plastiko lankelis, o kraušės formos svarelis įmontuotas krepšelio iš vielos tinklelio priekyje. Toks montažas labai parankus toli užmesti masalą. Pirmoji versija skirta šėryklėms, kurias nugramzdina prie šono pritvirtinta švino juostelė. Tokia šėryklė geriau atsispiria tėkmei ir išsilaiko vienoje vietoje, bet ją pavyks užmesti ne taip toli kaip pirmąją. Šio tipo šėryklės tvirtinamos gana ilgu strypeliu, kurio gale kiaurymė segtuko auselei įverti.

Šėryklės ir jaukas
Ekspertai teigia, kad meškeriojimui tėkmėje geriausiai tinka standartinė šėryklė iš vielos tinklelio su gana retomis akimis, tačiau klasikinė schema tinka ne visada, todėl arsenale reikia turėti įvairių modelių – toliašaudžių šėryklių su lašo formos svareliu, įtvirtintu „krepšelio“ priekyje, trikampių šėryklių, ypač stabilių stiprioje tėkmėje, „Method“ šėryklių meškeriojimui lėtoje tėkmėje, specialių šėryklių – kapsulių biriam ir gyvam jaukui.
Labai svarbu parinkti šėryklę, kurios masė atitiktų masalo užmetimo distanciją ir tėkmės stiprumą. Vidutinė šėryklės su jauku masė – 100–120g. Joje telpa pakankamas kiekis jauko, tačiau jis turi būti lipnus, kad jauko tučtuojau nenuplautų srovė. Manoma, kad jauko veiksmingumą labai padidina kvapiosios medžiagos.

Šaltinis: 15min.lt


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą