Varantis iš proto žuvų jaukas

Vis daugiau meškeriotojų Europoje pripažįsta, kad mūsų krašte nuo seno naudojamas ir nukonkuruojantis visus kitus būdus žuvų gaudymas dugninėmis su jauku aplipdomomis šėryklėmis, kuris dabar vadinamas „method“ taktika, yra efektyviausias vandens telkiniuose be tėkmės.

Meškeriojimą jauku aplipdomomis šėryklėmis „method“ taktika pavadino anglų meškeriotojai, kurie susižavėjo tokiomis šėryklėmis dėl galimybės gaudyti stambias žuvis be išankstinio pasirengimo. Tai reiškia, kad pavyzdžiui, meškeriojant karpius, galima išsiversti be išankstinio žuvų jaukinimo masaliniais kukuliais ar jauku. Paprasčiausiai „method“ šėryklė aplipdoma 0,5-1 kg jauko ir išmetama į pasirinktą vietą, kur dugnas – palyginti kietas ir jaukas neprasmegs į dumblą, o masalas įterpiamas į jauką.

Stambus „kąsnis“ – pakankamai viliojantis objektas dideliam karpiui, kuris nuolat šmižinėja po vandens telkinį, ieškodamas ko nors valgomo, tačiau pirmiausiai prie jauko gumulo susiburia smulkmė – kuojos, plakiokai, karosėliai. Stambiam karpiui, lynui ar karosui toks įžūlumas iškart užkaitina kraują – jis tuoj pat stumia šalin konkurentus, kurie skabo nuo šėryklės jauko gabalėlius ir pats imasi ragauti aptiktą skanėstą. Būtent konkurencinė motyvacija yra vienas kertinių „method“ taktikos postulatų, tačiau ne vienintelis.

Kad, pravaikęs konkurentus, karpis ar karosas imtų aktyviai maitintis pats, jau pirmas jauko kąsnis jam turi pasirodyti, turi pasirodyti toks gardus, kad grote užgrotų karpių skonio receptoriai. Jei jaukas, kuriuo aplipdyta „method“ šėryklė karpiui pasirodys nepatrauklus, jis gali paprasčiausiai nuplaukti šalin, palikęs „puotos stalą“ smulkmei. Tad svarbiausia yra pataisyti tokį jauką, kuriam karpis nepajėgtų atsispirti.

Tokiu jauku gali būti tradicinis jauko mišinys, tešla ir net košė. Mūsų krašte nuo seno populiariausi du pastarieji variantai – karosų meškeriojimui mūsų dugnininkai yra sugalvoję ne vieną kvapnių tešlų receptą, o karšiams vilioti verdamos specialios košės iš perlinių kruopų, pagardintas natūraliais aromatizatoriais. Tradiciškai mūsų krašte tešlos ir košės populiaresnės dar ir todėl, kad seniausia „method“ šėryklės versija – tai daugeliui iš vaikystės gerai pažįstama spiralinė šėryklė, kuri pas mus naudojama daugiau kaip pusę amžiaus.

Naujausių „method“ šėryklių išvaizda inovatyvi, tačiau jos atlieką tą pačią funkciją – tai svarelis, aplipdomas jauku ir skirtas toli užmesti masalą. Kadangi inovatyvių method šėryklių konstrukcija susideda iš svarelio, prie kurio pritvirtinti „rėmai“ arba „sparnai“ iš plastiko, tai geriausias jaukas tokiai šėryklei – lipnoka, bet palyginti kieta tešla, kuri puikiai laikosi ant „rėmo“. Tokią tešlą minkydamas meškeriotojas būtinai turi atsižvelgti į tai, kad karpiui dažnai įtarimą kelia tai, jog masalo, kuris užvertas ant kabliuko, nėra jauko sudėtyje. Tad, komponuojant tešlą, reikia iš anksto numatyti kokį masalą naudosite ir įmaišyti jo į jauką. Viena populiariausių versijų – konservuoti kukurūzai arba sliekai.

Nesudėtingas receptas

Puikią, iš toli pastebimą tešlą „method“ šėryklei aplipdyti galima padaryti iš
Raudono jauko kilogramo, į kurį įmaišoma smulkių žuvies kvapo granulių arba paukščių lesalo (100g), saujos sutraiškytų masalinių kukulių, jei tikimasi karpių kibimo, konservuotų kukurūzų (1 skardinė), žuvies konservų aliejuje (1 skardinė), bei kvapaus sirupo (0,5 arbatinio šaukštelio). Konservuoti kukurūzai, radonas jauko mišinys mišinys, masalinių kukulių trupiniai ir smulkios granulės kruopščiai sumaišomos kibirėlyje ir sudrėkinamos. Žuvies konservai pagardinami kvapiu sirupu ir supilami į mišinį. Visi komponentai sumaišomi ir išminkomi, kol tešla nuo aliejaus taps plastiška ir puikiai lips prie „method“ šėryklės.