Dugninė meškerė

 

Dugnine meškere žuvys gaudomos nuo dugno. Dugninė neturi plūdės, kuri žvejui parodo, kada žuvis užkimba. Žuvies kibimą rodo valo įsitempimas. Yra įvairių signalizatorių, palengvinančių kibimo momento pastebėjimą.

Dugninės meškerykotis palyginus trumpas, svarbu kad jis būtų stiprus . Dugninės valas turi būti storesnis, kabliukai vienas ar keli su ilgesniais koteliais. Ant 10 cm ilgio pavadėlio apie 35 – 40 cm nuo kabliuko pririšamas svarelis, kurio svoris priklauso nuo srovės stiprumo. Kuo stipresnė srovė, tuo sunkesnis turi būti svarelis. Žvejojant upėje, naudojami kūgio, cilindro, piramidės ir kitokių formų svareliai. Gaudant žuvis ežeruose, naudojamas slankiojantis slyvos formos svarelis. Kad svarelis, užmetant meškerę, nenuslinktų iki pat kabliuko, ant valo vienas šratelis pritvirtinamas per 20 cm nuo kabliuko. o kitas – ne arčiau 40 cm. Tame tarpe šis svarelis ir slankioja. Ji dar naudojama ir silpnos srovės upėse. Kartais, žvejojant nuo kranto, naudojamas ilgesnis meškerykotis  iki 4 – 4,5 m. Ant jo, kaip ir ant plūdinės meškerykočio, turi būti pritaisyti kabliai valui su-ti, nes dažnai tenka jį pailginti ar sutrumpinti. Valas žvejojant dažniausiai naudojamas 25 – 30 m ilgio.

Kad būtų galima geriau stebėti kibimo momentą, ypač žvejojant naktį, galima pritaisyti varpelį ar kokį kitą signalizatorių. Meškerykočio viršūnėje, prie žiedelio ant maždaug 30 cm ilgio virvutės pritvirtinamas varpelis, pro kurį perveriamas valas. Varpelis, laukimo padėtyje trauks valą žemyn. Žuviai kimbant, jis arba lėtai pakyla, arba suskamba,  tai priklauso nuo žuvies kibimo pobūdžio.
Gaudant dugnine nuo kranto, reikalingi meškerės laikikliai.