Pašarai ir masalai

Kada kokie pašarai geriausi

Pašarai maišomi su augalinės ar gyvūninės kilmės priedais,tačiau kartais apsieinama ir be jų. Būna, kad žuvis vilioja tikgrynieji pašarai. Gaudant vandens paviršiuje, gyvūninės kilmės priedai dažniausiai išvis nenaudojami. Šiuo atveju pakanka sužadinti žuvų smalsumą, skonio bei kvapo pojūčius, todėl efektyviai veikia saldūs ir kvapūs, debesį skleidžiantys pašarai. Gaudant srovėje atsargias ir stambias žuvis, dažniausiai naudojami tik grynieji augalinės ar gyvūninės kilmės pašarai. Kai srovėje gaudomos žuvys aktyvios, pakanka gyvūninės kilmės pašarų, pvz., kapotų sliekų, sumaišytų su balastine medžiaga.Šitaip šeriama ir gaudant stambias kuojas bei karšius šaltamevandenyje – tada nebūna pavojaus, kad žuvys bus peršertos.Gaudant šaltoje srovėje, pašariniai rutuliai turi būti gana lipnūs, o vanduo, su kuriuo maišoma žemė, gali būti kiek pasūdytas.Minėtasis šėrimo būdas, kai grynieji pašarai maišomi vien su balastinėmis medžiagomis, netinka gaudant karpius, nes jie labiau reiklūs pašarų sudėčiai.

Šėrimas grynaisiais pašarais

Grynaisiais augalinės ir gyvūninės kilmės pašarais šeriama ir stovinčiame, ir tekančiame vandenyje. Srovėje tai daroma reguliariai ir nuolatos. Gaudant įprasti pašarai mėtomi labiau koncentruotai gaudymo zonoje, o grynieji pašarai dažnai iš mėtomi plačiau. Jei kibimas susilpnėja, tai ne visada reiškia,
kad žuvys pasitraukė iš gaudymo vietos. Norint, kad jos taptų aktyvesnės, kartais užtenka papildomai įmesti vieną įprasto pašaro rutulį. Nuolatos,reguliariai metant grynuosius pašarus,žuvys (ypač smulkesnės)dažnai pakyla nuo dugno. Šiuo atveju pakėlus svarelius ir masalą,žūklės rezultatai dažniausiai pagerėja.Klasikiniu būdu paprastai šeriama taip: iš pradžių sumetami pašariniai rutuliai, o paskui nuolatmėtomos grynųjų augalinės ar gyvūninės kilmės pašarų porcijos.
Gaudant kai kurias žuvis, pvz., ūsorius, šapalus, kartais labiau pasiteisina šėrimas grynaisiais pašarais, o ne tokiais, kurių pagrindas smulkūs komponentai.

Kam tinka lervų lėliukės

Per ilgai ar netinkamai laikomos musių lervos virsta lėliukėmis. Nepatyrę žvejai jas dažnai išmeta, o to daryti nereikėtų.Musių lėliukes, ypač šviesesnes, užvertas ant kabliuko, mielai griebia įvairios žuvys. Be to, jos puikiai tinka pašarams. Kad,sumaišius su pašarais, neiškiltų į vandens paviršių, jas galima sutraiškyti.

Pašaro ir masalo spalva

Kartais ginčijamasi, ar pašaro ir masalo spalva turi skirtis, ar turi būti vienoda. Į šį klausimą nėra taip paprasta atsakyti.Žinoma daug pavyzdžių, kai žuvis labiau vilioja masalas, kontrastuojantis su aplinka. Tačiau būna ir visai priešingai. Jei masalą visada reiktų parinkti pagal pašaro spalvą, tai praktiškai padaryti būtų tikrai nelengva, pavyzdžiui, žuvis pašėrus juodai dažytais pašarais. Kita vertus, žuvys gilumoje mato tik atspalvius, tad joms vienodai gali atrodyti ir raudonai, ir žaliai ar dar kitaip dažyti masalai.

Dėl dažytų pašarų

Gaudant stambesnes žuvis srovėje, naudojami stambesnės struktūros natūralūs pašarai, beveik nepaliekantys matomo pėdsako srovėje. Visgi dažnai pasiteisina pašarų dažymas. Štai kukurūzų ar saulėgrąžų išspaudos pačios palieka pėdsakus, bet kitais atvejais naudojami specialūs dažikliai, pvz., Tracix milteliai, kurie būna įvairiausių spalvų. Oranžiniai skirti įvairių stambių žuvų gaudymui šiltuoju metų laiku. Geltoni skirti stambioms žuvims, esančioms prie dugno. Rudi – kuojoms, balti karšiams, o juodi – žiemos ir pavasarinei žūklei.Skaitydamas naujausią įvairių užsienio šalių žvejybos literatūrą, randu nemažai prieštaravimų, kokios spalvos turėtų būti pašarai.Visgi autorių nenorėčiau kaltinti fantazijos pertekliumi ar neatsakingumu. Matyt, tam tikrais atvejais gaudant tas pačias žuvis galima naudoti skirtingų spalvų pašarus.

Musių lervų klijavimas

Musių lervos dažniausiai klijuojamos, kai ruošiamės gaudyti toliau nuo kranto esančias stambias žuvis. Kad jas užmestume, reikia suklijuoti specialiais milteliais, pvz., Sensas, Stick,Colmic, Arabic, Horlicks ar kokiais nors kitais. Tai daroma taip: iš pradžių lervos persijojamos, kad neliktų šiukšlių, negyvų lervų ar kitų priemaišų. Po to jos supilamos į plokščiadugnį indąir sudrėkinamos purkštuvu. Vėliau apibarstomos klijais, gerai
permaišomos ir paliekamos dešimčiai minučių. Kartais daroma atvirkščiai: sausos lervos apibarstomos klijais, o po to apipurškiamos. Jei reikia, klijais gali būti apibarstomi ir pašarai prieš formuojant iš jų rutulius. Klijų būna įdėta pakankamai,jei suformuotas rutulys nebelimpa prie rankų. Kad neliptų, rankas galima ištrinti ir kukurūzų miltais. Suformuoti didesni ir mažesni lervų rutuliai šaudomi iš timpos.Pasaulio čempionato Portugalijoje metu kai kurie žvejai musių lervas klijavo tiesiog su žvyru, kuris buvo naudojamas kaip balastas.

Kada šerti papildomai

Gaudant kuojas, papildomai reikia šerti, kai po pradinio intensyvaus šėrimo kibimas pastebimai susilpnėja. Gaudant karšius, šerti reikia nuolat. Žuvys gali laikytis gaudymo vietoje, bet dėl įvairių priežasčių gali būti neaktyvios.Kartais užten ka vieno papildomo pašarinio rutulio, kad būtų sužadintas jų apetitas ir konkurencijos jausmas.

Jei dugnas dumblėtas

Jei dugnas dumblėtas arba padengtas žolių sluoksniu, pašarus reikia tik lengvai sudrėkinti arba priešingai – pagaminti labai skystus. Labiau siūlyčiau antrąjį variantą: skysti pašarai skęsdami sklaidysis ir nusės ant žolių ar dumblo, bet nenugrims. Naudojant labai sausus pašarus, dalis jų gali „pakibti” aukštesniuose vandens sluoksniuose ir išsklaidyti žuvis.

Apie balasto naudojimą

Balastinės medžiagos naudojamos daugeliu atvejų. Jos nėra nei kvapios, nei maistingos, bet suteikia svorio, skaido arba priešingai – klijuoja pašarus,keičia jų spalvą, o srovėje sudaro matomą šleifą ir taip patraukia žuvų dėmesį. Antai kurmiarausio žemė būna šviesesnė arba tamsesnė, visada gerai išpurenta, todėl neturi stambių priemaišų. Ji nesuklijuoja pašarų, todėl tinka gaudant stovinčiame vandenyje prie dugno arba lėtoje srovėje. Maišyta su melasa, ji tinka dugnui padengti gaudymo vietoje.Net gaudydamas aukšles dažnai pašarus maišau su smėliu arba smulkiu žvyru. Šitaip sumaišius juos galima toliau ir tiksliau užmesti. Vandens paviršiuje lieka pašarų debesėlis, o skęstantis smėlis atkreipia žuvų dėmesį, ir jos tampa aktyvesnės.

Pavasarėjant

Kai pradeda šilti vanduo, žuvys, pvz., karpiai, ima daugiaujudėti, aktyviau ieškoti maisto. Vakarais ir naktimis jos pasirodo prie pat kranto, o šviesiu paros metu laikosi gilesnėse vietose. Jei karpius nuolat gaudote toje pačioje vietoje, juos reikėtų šerti bent 7-8 kartus per parą, be to, užmesti vienodą pašarų kiekį. Pastebėta, kad pavasarį kukurūzai, riešutai ar įvairūs grūdai yra geresnis masalas negu baltymininiai kukuliai. Pavasarį pašarai turi būti mažiau maistingi, kad žuvys per greitai nepasisotintų ir nepasitrauktų iš gaudymo vietos.

Musių lervos iš kiaušinių

Musių lervos skiriasi ne tik dydžiu. Augintos mėsoje būna sunkesnės, augintos žuvyje – lengvesnės. Pastebėta, kad ilgą laiką laikytos šaldytuve musių lervos nebe taip gerai vilioja žuvis, ypač kai šios būna sočios ir išrankios. Taip pat pastebėta, kad pačiospatraukliausios žuvims būna lervos, išaugintos kiaušinyje. Tad varžyboms ar šiaip žūklei visada galima turėti papildomo „slapto” masalo. Yra du tokių lervų išauginimo būdai:

1. Pramuškite kiaušinio lukšte maždaug 1 cm dydžio skylę ir pašalinkite beveik visą baltymą. Po to kiaušinį iki pusės paslėpkite kukurūzų miltuose ir palikite tamsioje vietoje. Po 5-8 dienų, priklausomai nuo oro temperatūros, kiaušinyje knibždės musių lervos.2. Supjaustykite bet kokią žalią mėsą mažiukais gabaliukais ir palikite tamsioje vietoje taip, kad ją surastų musės. Kai antmėsos jau bus pakankamai musių kiaušinėlių, sudėkite mėsosgabaliukus į kiaušinį, paruoštą kaip pirmuoju atveju. Jei kiaušinyje atsiras per daug skysčių, įberkite pusę šaukštelio kukurūzų miltų.

Kaip prisirinkti sliekų

Į drėgną žemę įsmeikite šakes arba pagalį. Stipriai pajudinkite kotą ar patį pagalį pirmyn ir atgal, ir patys aktyviausi sliekai išlįs į paviršių. Naktinių sliekų prisirinksite naudodami kišeninį prožektorių su neryškia Šviesa.

Kiek lervų dėti į pašarus

Bendros taisyklės nėra. Kiek jų dėti, sprendžia pats žvejys,atsižvelgdamas į žuvų gausumą bei apetitą. Kai žuvys kimba silpnai, naudojame mažiau maistingus pašarus, tada reikia ir mažiau uodų trūklių ar musių lervų. Pavyzdžiui, penkiems litrams jau sumaišytų pašarų silpnai kimbant turėtų pakakti 150 200 g uodų trūklių lervų, tuo tarpu vidutiniškai kimbant jų
reiktų 250-300 g, o kai žuvų daug ir jos alkanos – 400-500 g.Gaudant nepalankiomis oro sąlygomis ir dar nežinomoje vietoje, visada galėsite papildomai pridėti ir vėliau.

Philipe’as Capulade’as apie kanapes

Philipe’as Capulade’as, pasaulio čempionas, apie kanapes
yra sakęs:„Retai kada mano pašarai būna be kanapių. Jas sutrinu maišytuvu žūklės išvakarėse. 0,5 litro maltų kanapių sumaišau su tokiu pat kiekiu nemaltų. Visa tai užpilu karštu vandeniu, kad per naktį išbrinktų. Jei tikiuosi sugauti karšių, prieš užpildamas vandeniu kanapes sumaišau su kukurūzų išspaudomis.Nupiltas nuo kanapių vanduo puikiai tinka pašarų maišymui.
Jei kanapių per daug, likusią dalį galima užšaldyti ir palikti kitai žūklei”.

Praktiški patarimai, kaip šerti

1. Jei vanduo stovintis, negilu, vyrauja kuojos, venkite šviesių, debesį skleidžiančių pašarų. Pašarai turi būti ne per daug maistingi, o pašariniai rutuliai – ne per daug suspausti. Pradžiai sumetama 6-10 rutulių, o papildomai šeriama, kai nebekimba.2. Jei vanduo gilus stovintis, kimba kuojos ir karšiai, pašarai turi būti geresnės kokybės, iš stambesnių dalelių, labiau suspausti. Šeriama kaip ir pirmuoju atveju: sumetama 8-10 pašarinių rutulių. Pašaruose gali būti balastinių medžiagųkurmiarausio žemės, smėlio ar žvyro. Jei dugnas turi nuolydį ir yra gilėjantis, rutuliai sumetami arčiau. Atminkite, kad žuvys gali maitintis ir aukščiau dugno.3. Gaudant kanaluose, jei daug dumblo, dugną kartais pravartu padengti žemės sluoksniu, sumaišytu su melasa, kuri vilioja žuvis. Dažniau pasiteisina ne gausus pradinis šėrimas, bet pastovus pašarinių rutulių su gyvaisiais priedais mėtymas. Kartais geriau šerti tik grynaisiais pašarais.4. Gaudant lėtoje srovėje, pradžioje dažniausiai sumetama apie 10 vidutiniškai suspaustų pašarinių rutulių. Kai kuojos kimba silpnai, reguliariai, bet ne dažnai šeriama papildomai.Užėjus karšiams, pašarai mėtomi dažnai ir nuolat. Jei gaudomos aukšlės, šerti reikia nuolat. Apsiribojama pašarais, skirtais gaudyti vandens paviršiuje.5. Gaudant stiprioje srovėje, pašarai naudojami maistingi,lipnūs ir sunkūs. Sumetama apie 10 stambesnių pašarinių rutulių. Gaudant kuojas, apsiribojama pradiniu šėrimu. Gaudant karšius, pašariniai rutuliai sumetami gaudymo pradžioje, bet vėliau dar nuolat mėtomi sunkūs rutuliai su gyvaisiais pašarų priedais. Karšius srovėje kartais vilioja ne tik aplink judantys šviesios spalvos pašarai, bet ir krentančių į vandenį pašarų sukeliamas triukšmas.

Retesni augalinės ir gyvūninės kilmės masalai

Ąžuolo gilės. Kieta luobelė lengvai nusiima ją įpjovus ir palaikius 3-4 min. verdančiame vandenyje. Tada 20-30 minučių virinamos įbėrus vanilės miltelių. Tinka gaudant karpius ir lynus.Burokėliai. Virti pjaustomi reikiamo dydžio kubeliais. Košė tinka maišyti su pašarais, o likęs vanduo pašarams dažyti. Tinka gaudant taikiąsias žuvis.Kanapės. Mirkomos parą ir verdamos 15-20 min. arba užplikomos termose. Tinka gaudant taikiąsias žuvis, ypač
kuojas.Kopra. Tai susmulkintas kokoso riešuto branduolys. Tinka
gaudant visas taikiąsias žuvis.Kramtomoji guma. Įvairių egzotiškų vaisių skonio, su cukrumi ar be jo. Tinka gaudant kuojas, raudes, o kartais ir karšius,
karpius bei lynus dugnine meškere.Kukurūzai. Mirkomi 36 val, po to verdami. Tinka gaudant stambias kuojas, karšius, karpius, lynus.
Pupos. Verdamos 30-40 min. Tinka gaudant stambius lynus ir karpius dugnine meškere.Pupelės. Mirkomos per naktį, po to užplikomos termose. Tinka gaudant lynus ir karpius dugnine meškere.Ryžiai. Pasūdytame vandenyje verdami iki 15 minučių, palaikomi po šaltu tekančiu vandeniu ir apdžiovinami. Tinka gaudant aukšles, kuojas, raudes.Saulėgrąžos. Išgliaudytos sėklos mirkomos 24 val., apverda mos arba užplikomos. Tinka gaudant įvairias taikiąsias žuvis.Žolė. Švelnūs žalios spalvos pluoštai randami negiliuose saulės apšviestuose vandenyse. Ant kabliuko kabinama natūrali
arba su kvapiaisiais priedais (dažnai su anyžiais). Tinka gaudant kuojas ir ūsorius.Šermukšnio uogos. Džiovintos uogos kelioms minutėms pamerkiamos į vandenį. Tinka gaudant šapalus vėlų rudenį, rečiau kuojas.
Buožgalviai. Tinka gaudant šapalus šylant vandeniui.Dreisenos. Kabinamos už raumens. Tinka gaudant karšius,karpius, ungurius.Geldutės. Kabinamos už tvirtosios dalies. Tinka gaudant įvairias plėšriąsias ir taikiąsias žuvis dugninėmis meškerėmis.Grybų šliužai. Tinka gaudant šapalus, ungurius.
Kraujas (paukščių ir galvijų). Lėčiau krešės sumaišius su musių lervomis ar pašarais. Jo sluoksnį galima suspausti tarp lentelių, atšaldyti, o vėliau pjaustyti. Tinka gaudant šapalus atšalus vandeniui.Krevetės. Šviežios, šaldytos, konservuotos. Tinka gaudant stambius karpius, plekšnes, žiobrius.
Lašiniai. Švieži, rūkyti, pasūdyti. Pjaustomi reikiamo dydžio gabaliukais. Tinka gaudant strepečius, šapalus, ungurius, šamus. Puikus masalas gaudant aukšles šaltame vandenyje.Laumžirgiai. Trapus, bet puikus masalas gaudant strepečius ir šapalus, leidžiant vandens paviršiumi. Gaudomi tinkleliu.
Paukščių vidaus organai (kepenys, plaučiai, žarnos). Kartais verdami. Tinka gaudant šapalus, ungurius, šamus, vėgėles.Dėlės. Tinka gaudant ešerius, starkius, ungurius, lynus.Vandens sraigės. Tinka gaudant kuojas, karšius, karpius,lynus.Vėžių kakleliai Švieži arba virti, pjaustomi arba ne. Kartais
prie kabliuko tvirtinami siūlais. Tinka gaudant žiobrius ir kitas žuvis.

Šaltinis: žvejyba.lt