Plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur.

Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje suderinti.

Žvejojant plūdine meškere, visą laiką tenka mosuoti ranka – užmetant ir traukiant meškerę. Dėl to meškerykotis turi būti sąlyginai lengvas, nes priešingu atveju ranka pavargsta ir vietoj malonumo bei poilsio teliks tik nuovargis, be to pats gaudymas nebebus toks intensyvus.

Plūdinei meškerei naudojamas dažniausiai 0,1 – 0,25 mm storio valas, kuriuo galima ištraukti nemažą žuvį. Tačiau būna, kad ir meškerykotis būna sunkesnis bei ilgesnis, ir valas storesnis – iki 0,4 mm, tai daroma specialiai stambių žuvų (karšių, lydekų, laukinių karpių ir kt.) gaudymui.

Vidutinėms žuvims gaudyt storas valas netinka – jis apsunkina plūdę, be to, ir žuvis valą greičiau pastebi. Prie valo reikia pririšti plonesnio valo pavadėlį, priešingu atveju žūklė bus ne visad sėkminga.

Plūdinėmis meškerėmis dažniausiai žvejojama 1 – 3 m gylyje, kartais giliau. Norint, kad masalas greičiau pasiektų dugną ir jo begrimztančio nenumautų smulkios žuvytės, bei kad plūdė stovėtų – ant pavadėlio tvirtinami svareliai. Svareliai dažniausiai naudojami šratelio pavidalo. Pradžių per 5 – 15 cm nuo kabliuko pritvirtinamas mažiausias svarelis, o toliau – didesni: vienas nuo kito per 15 – 20 cm. Vieno stambaus svarelio naudoti nepatartina, nes, jį užmetant, labai pliaukši o tai baido žuvis, kartais supainioja valą.

Kabliukas geriausiai mažesnis. Svarbu, kad jis būtų stiprus ir aštrus, mažą kabliuką geriau paslepia masalas, ir žuvis ne taip greit jį pamato. Nurodyti, koks turi būti kabliukas, sunku. Kiekvienas žvejys turi pats spręsti kokį kabliuką vienu ar kitu atveju, atsižvelgiant į gaudomą žuvį, reikia naudoti.

Kartais žvejai mėgėjai plūdinę meškerę paverčia dugnine, pusdugnine ar netgi spiningu.

Palaidynė meškerė taip pat yra plūdinė meškerė, tik žvejybos būdas kiek skiriasi. Žvejojant plūdine, plūdė ir masalas būna vienoje vietoje arba juda kuria nors kryptimi. Gaudant palaidyne meškere, plūdė su masalu plaukia pavandeniui, o paskui rite vėl pritraukiami atgal. Ant palaidynės meškerės turi būti daugiau kaip 50 m valo, o plūdė turi būti stambesnė už plūdinės meškerės plūdę, nes čia naudojamas didesnis svarelių svoris, be to, prieš vandens srovę reikia išlaikyti masalą. Jei plūdė bus maža, ji grims į vandenį, masalas su kabliuku kabinsis už dugno, todėl nebus matyti, kada žuvis kimba.