Mėgėjiškos žūklės taisyklės

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28.d. įsakymo Nr. D1-272 redakcija)

MĖGĖJIŠKOS Žūklės TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.

2. Šios Taisyklės netaikomos mėgėjiškai žūklei privačiuose tvenkiniuose ir kūdrose. Mėgėjiškai žūklei kituose privačiuose vandens telkiniuose šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1–639 (Žin., 2005, Nr. 4-71; 2012, Nr. 19-868).

3. Organizuojant ir vykdant limituotą žvejybą šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Limituotos žvejybos organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-227 (Žin., 2012, Nr. 33-1571). Saugomose teritorijose mėgėjišką žūklę papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo, gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai.

II. sąvokos

4. Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos:

4.1. bučiukas vėžiams gaudyti– ne ilgesnė kaip 100 cm ir ne platesnė kaip 50 cm gaudyklė;

4.2. meškeriotojo bilietas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gautas įmokos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti sumokėjimo patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjiškai žūklei valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą ir mėgėjiška žūklė nėra draudžiama pagal Taisykles ar kitus teisės aktus ir tokiai žūklei nereikalinga meškeriotojo kortelė;

4.3. meškeriotojo kortelė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gautas įmokos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti sumokėjimo patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjiškai žūklei joje nurodytame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba;

4.4. mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai;

4.5. mėgėjiškos žūklės būdas – žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais;

4.6. tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai;

4.7. draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai;

4.8. draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu;

4.9. viena žvejyba – vieno asmens mėgėjiška žūklė ar limituota žvejyba nuo atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos;

4.10. žvejyba sugaunant ir paleidžiant – mėgėjiška žūklė, užtikrinanti sugautų ir paleistų žuvų gyvybingumą, laimikį nedelsiant paleidžiant atgal į tą patį vandens telkinį.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118–4395), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

III. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS REŽIMAS

6. Vidaus vandens telkiniuose vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti bei 4 kitus mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą nuo ledo, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu. Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių kiekis neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, tačiau tokios žūklės metu visi sugauti plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

7. Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.

8. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

9. Leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, šių Taisyklių 13.1. ir 13.2. punktuose išvardintas žuvis bei į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33–970), įrašytas žuvis.

10. Mėgėjiškos žūklės varžybų metu gali būti nesilaikoma šių Taisyklių 8 punkte nurodytų apribojimų, taip pat 12.1. punkte nustatyto draudimo, tai suderinus su:

10.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio administruojamoje teritorijoje yra vandens telkinys –  valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus;

10.2. žūklės ploto naudotoju – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus. Žūklės ploto naudotojas žūklės sąlygas turi suderinti su Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu;

10.3. valstybinio parko direkcija (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.

11. Draudžiama ši veikla:

11.1. laikyti ar gabenti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai;

11.2. išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje Žvejybos įrankių ženklinimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 (Žin., 2005, Nr. 96-3609) ar Pasyviosios žvejybos įrankių ženklinimo Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-463 (Žin., 2009, Nr. 78-3248) (toliau – Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklės) nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams;

11.3. naudoti masalui gyvūnus, įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1–433 (Žin., 2004, Nr.130–4677; 2009, Nr. 135-5904);

11.4. vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo, taip pat vykdyti povandeninę žūklę neturint žūklės vietoje ryškiai matomo plūduro, naudoti povandeninei žūklei strėles, kurių antgalis platesnis, nei 10 cm, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis;

11.5. būti vandens telkiniuose ar arčiau, kaip 25 m nuo jų, su mėgėjiškos žūklės įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, taip pat būti su povandeninei žūklei skirtais šautuvais vandens telkiniuose ar arčiau, kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama.

12. Draudžiama žvejoti:

12.1. be meškeriotojo bilieto arba meškeriotojo kortelės arba žūklės leidimo suteikiančių teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę, taip pat liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d., kai visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai;

12.2 draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;

12.3. naudojant prie mėgėjiškų žūklės įrankių pritvirtintas ilgesnes nei 20 cm gumas;

12.4. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais, nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.5. kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, išskyrus lašišų ir šlakių žvejybą Baltijos jūroje;

12.6. arčiau kaip 50 m atstumu nuoŽvejybos įrankių ženklinimo taisyklėmis nustatyta tvarka pažymėtų tinklinių ne mėgėjiškos žūklės įrankių;

12.7. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) ir arčiau kaip 100 m nuo tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų);

12.8. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį;

12.9. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose, taip pat žvejojant žuvelės gabalėliu);

12.10. nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje);

12.11. ištisus metus Taisyklių 1 priede išvardintuose vandens telkiniuose;

12.12. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 2 priede išvardintose upėse, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.13. nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be nustatyta tvarka išduotų meškeriotojo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytose upėse ar jų atkarpose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.14. nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 3 priede išvardintose upėse ar jų atkarpose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti.

13. Draudžiama gaudyti:

13.1. šių rūšių žuvis:

skersnukius (Chondrostoma nasus);

vijūnus (Misgurnus fossilis);

jūrines nėges (Petromyzon marinus);

mažąsias nėges (Lampetra planeri) ir jų vingilius;

kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949),įrašytus gyvūnus, jei jų žvejybai neišduotos meškeriotojo kortelės;

13.2. be nustatyta tvarka išduotų meškeriotojo kortelių vidaus vandens telkiniuose šias žuvis:

lašišas (Salmo salar);

šlakius (Salmo trutta trutta);

sykus (Coregonus lavaretus);

upines nėges (Lampetra fluviatilis);

13.3. mažesnes nei šių dydžių:

lašišas (Salmo salar) 65 cm;

šamus (Silurus glanis) 75 cm;

šlakius (Salmo trutta trutta) 65 cm;

salačius (Aspius aspius) 52 cm;

vėgėles (Lota lota):

Kuršių mariose 49 cm;

kituose telkiniuose 40 cm;

ūsorius (Barbus barbus) 47 cm;

sterkus (Sander lucioperca) 46 cm;

lydekas (Esox lucius) 45 cm;

kiršlius (Thymallus thymallus) 29 cm;

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) 30 cm;

žiobrius (Vimba vimba) 28 cm;

šapalus (Leuciscus cephalus) 25 cm;

meknes (Leuciscus idus) 28 cm;

lynus (Tinca tinca) 25 cm;

karpius (Cyprinus carpio) 30 cm;

Baltuosius amūrus (Ctenopharyngodon idella) 30 cm;

Marguosius plačiakakčius (Artistichtys nobilis) 30 cm;

plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus) 10 cm;

siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus) 10 cm.

Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;

13.4. nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius:

lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.;

sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.;

salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;

kiršlius (Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

sykus (Coregonus lavaretus) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

otus (Scopthalmus maximus) nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.;

vėgėles (Lota lota) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.;

žiobrius (Vimba vimba) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.;

plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d;

karšius (Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose;

lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje.

14. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose, išskyrus rekreacines zonas:

Eil. Nr.	Vandens telkinio pavadinimas	Rajonas	Plotas, ha	Pastabos
1.	Alaušas	Utenos	1071,8
2.	Antalieptės HE tvenkinys	Zarasų	1572,3
3.	Asveja	Molėtų, Švenčionių	978,2	Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto.
4.	Baltieji Lakajai	Molėtų	699,8
5.	Didžiulis (Daugų)	Alytaus	912,7
6.	Drūkšiai	Zarasų	3204,9	Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje.
7.	Galuonai	Molėtų	591,5
8.	Sartai	Rokiškio, Zarasų	1336,8
9.	Siesartis	Molėtų	503,6
10.	Vištytis	Vilkaviškio		Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje.
11.	Elektrėnų tvenkinys	Elektrėnų	1389,6
12.	Baltijos jūros priekrantė

15. Visi 12 ir 13 punktuose nurodyti draudimai galioja tiek pirmąją, tiek ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

16. Žūklės plotų naudotojai ežeruose ir tvenkiniuose, į kuriuos jiems išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į žūklės leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Asmenys privalo žvejodami su savimi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą meškeriotojo bilietą arba meškeriotojo kortelę, arba žūklės leidimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

18. Žuvų apsaugos tikslais Aplinkos ministerija gali nustatyti kitokį žūklės režimą bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.

19. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, už neteisėtai sugautas ar sunaikintas žuvis privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams, apskaičiuotą vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 (Žin., 2009, Nr. 63-2526).

20. Šiurkštus Taisyklių pažeidimas – tai žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams įvertinta daugiau kaip 3 MGL.

21. Jei prie žūklės įrankių nėra savininko ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai.

_________________________

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 1 priedas

VANDENS TELKINIAI, KURIUOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA VISAIS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS IR BŪDAIS IŠTISUS METUS

Eil. Nr.	Vandens telkinio pavadinimas
1.	Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės miesto 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos)
2.	Nemunas (nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos)
3.	Krokų lanka
4.	Kuršių marios tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlanka
5.	Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose esantys vandens telkiniai, jei juose neorganizuota limituota žvejyba

__________________________

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 2 priedas

UPĖS, KURIOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA NUO SPALIO 1 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

Eil.Nr.	Upė	Vyresnysis vandentakis	Baseinas
1.	Avirė	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
2.	Bilsinyčia	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
3.	Dievogala	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
4.	Gauja	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
5.	Karklė	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
6.	Kerupė	Dievogala	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
7.	Lapainia (kelias Nr. 129–žiotys)	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
8.	Mara	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
9.	Medukštėlė	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
10.	Ova	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
11.	Ratnyčia	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
12.	Rėvuona	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
13.	Samė	Verknė	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
14.	Skirpstauja	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
15.	Strūzda	Verknė	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
16.	Šustis	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
17.	Šyša (aukščiau Katyčių)	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
18.	Verknė (Aukštadvario HE–Gripiškės)	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
19.	Viešvilė	Nemunas	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
20.	Žvirgždė	Karklė	Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)
21.	Beržūna	Šalčia	Merkio
22.	Beržupis	Merkys	Merkio
23.	Cirvija	Merkys	Merkio
24.	Derežna	Merkys	Merkio
25.	Derežnytė	Merkys	Merkio
26.	Duobupis D	Merkys	Merkio
27.	Geluža	Merkys	Merkio
28.	Graužupis	Merkys	Merkio
29.	Grūda	Merkys	Merkio
30.	Lukna	Merkys	Merkio
31.	Maltupis	Šalčia	Merkio
32.	Mažoji Kena	Merkys	Merkio
33.	Nedzingė	Merkys	Merkio
34.	Pasgrinda	Verseka	Merkio
35.	Skroblus	Merkys	Merkio
36.	Spengla	Merkys	Merkio
37.	Taurupis	Verseka	Merkio
38.	Turė	Merkys	Merkio
39.	Ūla	Merkys	Merkio
40.	Uosupis	Ūla	Merkio
41.	Vardauka	Merkys	Merkio
42.	Verseka	Merkys	Merkio
43.	Bezdonė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
44.	Bražuolė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
45.	Dūkšta	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
46.	Juodė	Vokė	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
47.	Kamaja	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
48.	Kena	Vilnia	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
49.	Laukysta	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
50.	Lokys	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
51.	Lomena	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
52.	Manierka	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
53.	Mozūriškanka	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
54.	Musė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
55.	Nemenčia	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
56.	Riešė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
57.	Rudamina	Vokė	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
58.	Saidė	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
59.	Strūna	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
60.	Strūna	Strečia	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
61.	Šešuva	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
62.	Taurija	Vilnia	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
63.	Veršupis	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
64.	Vokė (Mūrinė Vokė–žiotys)	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
65.	Žalesa	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
66.	Žiežmara	Neris	Neries mažųjų intakų (su Nerimi)
67.	Jusinė	Žeimena	Žeimenos
68.	Lakaja (Lakajos ež.–žiotys)	Žeimena	Žeimenos
69.	Luknelė	Žeimena	Žeimenos
70.	Mera	Žeimena	Žeimenos
71.	Peršokšna	Lakaja	Žeimenos
72.	Petruškė	Žeimena	Žeimenos
73.	Saria	Žeimena	Žeimenos
74.	Skerdiksna	Žeimena	Žeimenos
75.	Skirda	Žeimena	Žeimenos
76.	Armona (Dovydiškių užtv.–žiotys)	Šventoji	Šventosios
77.	Grabuosta	Siesartis	Šventosios
78.	Nevėža	Virinta	Šventosios
79.	Pelyša	Šventoji	Šventosios
80.	Siesartis (Želvos–Balninkų tiltas–Cesarkos malūnas)	Šventoji	Šventosios
81.	Storė	Šventoji	Šventosios
82.	Taurožė	Šventoji	Šventosios
83.	Virinta (Klabiniai–žiotys)	Šventoji	Šventosios
84.	Želva	Siesartis	Šventosios
85.	Dratvinys	Dubysa	Dubysos
86.	Gyvėvė	Dubysa	Dubysos
87.	Kirkšnovė	Dubysa	Dubysos
88.	Lapišė	Dubysa	Dubysos
89.	Luknė	Dubysa	Dubysos
90.	Mūkė	Dubysa	Dubysos
91.	Šventupis	Dubysa	Dubysos
92.	Agluona	Šešuvis	Jūros
93.	Aitra	Jūra	Jūros
94.	Akmena	Jūra	Jūros
95.	Ančia	Šešuvis	Jūros
96.	Apusinas	Šešuvis	Jūros
97.	Balčia	Šešuvis	Jūros
98.	Bebirva	Šaltuona	Jūros
99.	Bremena	Akmena	Jūros
100.	Egluona	Agluona	Jūros
101.	Ežeruona	Jūra	Jūros
102.	Giluvė	Jūra	Jūros
103.	Irtuona	Ežeruona	Jūros
104.	Ižnė	Akmena	Jūros
105.	Lokysta	Jūra	Jūros
106.	Šaltuona	Šešuvis	Jūros
107.	Šešuvis	Jūra	Jūros
108.	Šunija	Jūra	Jūros
109.	Trišiūkštė	Šešuvis	Jūros
110.	Upyna	Šešuvis	Jūros
111.	Upynikė	Trišiūkštė	Jūros
112.	Vėžus	Jūra	Jūros
113.	Agluona	Minija	Minijos
114.	Aisė	Veiviržas	Minijos
115.	Alantas	Minija	Minijos
116.	Ašva	Veiviržas	Minijos
117.	Babrungas	Minija	Minijos
118.	Blendžiava	Salantas	Minijos
119.	Didžioji Sruoja	Minija	Minijos
120.	Dirsteika	Veiviržas	Minijos
121.	Gerdaujė	Minija	Minijos
122.	Graumena	Šalpė	Minijos
123.	Judrė	Graumena	Minijos
124.	Kapupis	Sausdravas	Minijos
125.	Karkluoja	Alantas	Minijos
126.	Lukna	Minija	Minijos
127.	Minija (Didovo ež.–Salanto žiotys)	Nemunas	Nemuno
128.	Mišupė	Minija	Minijos
129.	Pala	Minija	Minijos
130.	Salantas	Minija	Minijos
131.	Šalpė	Veiviržas	Minijos
132.	Sausdravas	Minija	Minijos
133.	Šilupis	Sausdravas	Minijos
134.	Skinija	Minija	Minijos
135.	Šlužmė	Veiviržas	Minijos
136.	Šviekšnelė	Ašva	Minijos
137.	Trumpė	Želsva	Minijos
138.	Upita	Šlužmė	Minijos
139.	Veiviržas (kelio Veiviržėnai–Švėkšna tiltas–ištakos)	Minija	Minijos
140.	Vieštovė	Minija	Minijos
141.	Žvelesys	Ašva	Minijos
142.	Žvelsa	Minija	Minijos
143.	Apšė	Bartuva	Lietuvos pajūrio upių
144.	Babrūnė	Akmena Danė	Lietuvos pajūrio upių
145.	Bonalė	Akmena Danė	Lietuvos pajūrio upių
146.	Darba	Žyba	Lietuvos pajūrio upių
147.	Degalas	Akmena Danė	Lietuvos pajūrio upių
148.	Juodupis	Šventoji	Lietuvos pajūrio upių
149.	Kaltis	Apšė	Lietuvos pajūrio upių
150.	Kulšė	Šventoji	Lietuvos pajūrio upių
151.	Luknė	Šventoji	Lietuvos pajūrio upių
152.	Luoba	Bartuva	Lietuvos pajūrio upių
153.	Ringelis	Akmena Danė	Lietuvos pajūrio upių
154.	Sartis	Apšė	Lietuvos pajūrio upių
155.	Šata	Bartuva	Lietuvos pajūrio upių
156.	Smeltalė	Kuršių marios	Lietuvos pajūrio upių
157.	Žyba	Šventoji	Lietuvos pajūrio upių
158.	Lūšė	Venta	Ventos
159.	Šerkšnė	Venta	Ventos
160.	Višetė	Venta	Ventos

_____________________

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 3 priedas

UPĖS AR JŲ ATKARPOS, KURIOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA NUO SPALIO 16 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

Eil. Nr.	Upė	Vyresnysis vandentakis	Vieta
1.	Neris	Nemunas	nuo kelio Nr. 262 tilto iki Musės žiočių
			nuo kelio Nr. 108 tilto iki Vokės žiočių
			nuo Lazdynų tilto iki Žirmūnų tilto
			nuo Žalesos žiočių iki Nemenčios žiočių
			nuo Bezdonės žiočių iki Skersabalių kabančio pėsčiųjų tilto
			nuo Mažiulėniškių iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto
			nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių
2.	Žeimena	Neris	nuo žiočių iki Lakajos žiočių
3.	Vilnia	Neris	nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos
4.	Šventoji	Neris	nuo žiočių iki Armonos žiočių
			nuo Zujų Alkos iki Kavarsko užtvankos
			500 m aukščiau ir žemiau Virintos žiočių
5.	Siesartis	Šventoji	nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto
6.	Širvinta	Šventoji	nuo žiočių iki Liukonių tilto
7.	Dubysa	Nemunas	nuo žiočių iki Lyduvėnų tilto
8.	Jūra	Nemunas	nuo žiočių iki Tauragės užtvankos
9.	Minija	Nemunas	nuo Lankupių iki Salanto žiočių
10.	Veiviržas	Minija	nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto
11.	Šventoji (pajūrio)	Baltijos jūra	nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos
12.	Akmena–Danė	Kuršių marios	nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos

_____________________